Krivėnų tvenkinio sala vėl laukia paukščių

Pirmąją šių metų pavasario dieną Lietuvos gamtos fondas visus neabejingus gamtai sukvietė į talką Krivėnų tvenkinio saloje. Ties 124–uoju automagistralės A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda kilometru esanti sala nėra saugoma valstybės, tačiau tai svarbi vandens paukščių buveinė. Talkos metu fondo darbuotojai ir savanoriai nupjovė peraugusią žolę, iškirto medžių atžalas. Tikimasi, kad į sutvarkytą salą netrukus perėti sugrįš tūkstančiai paukščių.

Pasak gamtosaugininkų, Krivėnų tvenkinio saloje gausiausiai buriasi rudagalviai kirai, kurie užtikrina ir kitų vandens paukščių įvairovę. Kartu gindamiesi nuo plėšrūnų, jie apgina ir kitų paukščių dėtis bei jauniklius. Saloje dar peri Europos Sąjungos saugomos upinės žuvėdros, į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti juodakakliai kragai, dažnai sutinkamos antys, paprastieji kirai, tilvikai ir kiti vandens paukščiai.

„Atvirame salos plote šie paukščiai gali patogiai sukti lizdus, lengviau pastebi plėšrūnus,“- sako Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Danas Augutis. – „Anksčiau ūkininkai išnaudodami kiekvieną žemės sklypą nušienaudavo ir nuganydavo sunkiai prieinamas vietoves, tokias kaip upių ir ežerų salas, miškų aikšteles, pamiškes. Dabar dauguma pusiau natūralių pievų apaugusios krūmais, jose nebelieka nei paukščių nei augmenijos įvairovės.“

0,9 ha ploto Krivėnų sala susiformavo dirbtinai, 1972 m. patvenkus Nevėžio intako, Striūnos upelio, slėnį. Nuo pat tvenkinio atsiradimo saloje vyko sparti augmenijos kaita. Čia gyvenanti paukščių kolonija palikdavo didelius kiekius trąšų: išmatų, maisto likučių, neišsiritusių kiaušinių, lizdo medžiagų. Dėl didelio trąšų kiekio saloje sparčiai augo žolės, krūmai ir medžiai, todėl ilgainiui čia neliko atvirų plotų, kuriuose vandens paukščiai galėtų perėti.

2001 metais salą ištyrę Lietuvos gamtos fondo darbuotojai nusprendė imtis jos gelbėjimo – saloje buvo iškirsti bei sudeginti visi vandens paukščiams perėti trukdantys medžiai ir krūmai. Nuo tada tvarkymo darbai vykdomi kiekvienais metais: rudenį arba žiemą nupjaunami aukštų žolių sąžalynai, nukapojamos medžių ir krūmų atžalos, kad pavasarį sala vėl galėtų atgimti priviliodama tūkstančius paukščių.

Lietuvoje yra ir daugiau tokių ūkiniu požiūriu nenaudingų, tačiau gamtiniu požiūriu vertingų vietovių, kurioms reikalinga nuolatinė priežiūra, pvz.: Nemuno sala prie Merkinės, Kretuono ežero sala ir kitos. Lietuvos gamtos fondas skatina gamtos mylėtojus imtis tokių vietovių tvarkymo, norintiems prisidėti mielai suteiks informacijos, kaip galima tą padaryti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių