- Diena Media, „Times Online“ inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
1968 metų gruodžio 9 dieną San Franciske „Fall Joint Computer Conference“ renginyje mokslų daktaras Douglas Engelbartas ir jo komanda iš Stenfordo tyrimų instituto pirmą kartą pademonstravo dabartinių kompiuterio pelių pirmtakę. Tai buvo iš medžio gabalo pagaminta dėžutė su mygtuku, dviem ratukais ir laidu. Nuo to laiko pelės dizainas ir funkcionalumas pasikeitė nedaug.
Šioje demonstracijoje pelė, kuria buvo galima nukreipti kursorių į norimą ekrano vietą, buvo viena iš daugelio vizionieriškų inovacijų, be kurių šiuo metu sunku įsivaizduoti darbą kompiuteriu. Tai ir kelių darbo langų režimas, teksto redagavimas ekrane, jo kopijavimas, tekstinės nurodos.
D.Engelbartas pelę ėmė kurti dar 1961 metais, ieškodamas patogaus būdo įvesti informaciją, valdyti kompiuterius, kuriuos kurė mokslininkas ir jo komanda. Jis išbandė vairalazdes, optinius rašiklius, tačiau nusprendė, kad pelė yra patogiausia. Anot jo, ji patogi laikyti ir yra pakankamai tiksli.
Pirmąją pelę pagamino Billas Englishas, kuris vėliau perėjo darbuotis į legendinę, daugybę išradimų šiuolaikiniams kompiuteriams sukūrusią „Xerox Parc“ laboratoriją. Joje jis padėjo sukurti pelę su ratuku.
Kompiuterio pelė į masinį asmeninių kompiuterių pasaulį atėjo tik tada, kai „Apple“ įsigijo pelės patentą ir panaudojo šį įtaisą savo „Macintosh“ kompiuteriuose 1984 metais. Praėjusią savaitę viena didžiausių kompiuterių priedų gamintoja „Logitech“ paskelbė pagaminusi 1 milijardą pelių.
Tačiau jau yra technologijų ir gimsta naujos, kurios kėsinasi išstumti pelę į kompiuterių istorijos puslapius. Dažniausiai naudojamos ir populiariausios – lietimui jautrūs ekranai ir nešiojamuose kompiuteriuose naudojami pelės kursoriaus valdymo laukeliai (touchpad). „iPhone“ telefone įdiegtas daugiataškis jutiklinis ekranas pademonstravo naujas valdymo lietimu galimybes, „Microsoft“ investuoja į savo „Surface“ kompiuterio, valdomo keliais pirštais ir judesiais, platformos kūrimą. Daugiataškio jutiklinio ekrano technologija patraukli tuo, kad į kompiuterio valdymą atneša daug natūralių judesių, pavyzdžiui, nuotraukos pasukimo pirštais, mąstelio padidinimo ar sumažinimo.
Jutiklinė technologija vis dar nėra paranki ten, kur reikia didelio tikslumo judinant smulkius objektus, pavyzdžiui, projektuojant. Jutiklinės klaviatūros ekrane taip pat pasirodė ne itin patogios tekstui įvesti.
Senokai bandomos ir kompiuterio valdymo mintimis technologijos, bet jos dar nepakankamai ištobulintos.
Kita sritis – valdymai gestais. Judesių davikliai vis dažniau montuojami į telefonus – jie padeda fiksuoti žingsnių skaičių, „pajusti“, kokioje padėtyje laikomas telefonas, žaidimų pultus. Naudojant šiuos daviklius, galima natūraliais judesiais žaisti tokius žaidimus, kaip golfas, tenisas.
„Logitech“ jau daugiau nei metus gamina peles, kuriomis kursorių galima valdyti ranką laikant ore.
Ši technologija irgi nėra tobula, nes dažnai pasikartojantys judesiai vargina ranką.
Kompiuterinės pelės kūrėjai dėl to ir sako, kad pelė dar ilgai nesitrauks nuo kompiuterio darbo stalo.
1968 metų gruodžio 9-osios D.Engelbarto demonstracija (pirmoji iš 9-ų dalių):
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau30
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...