Kodėl „žydi“ Baltijos jūra? Ar tai pavojinga?

Baltijos jūroje dūsta masiškai žuvys bei kiti vandens organizmai, žmonėms kyla pavojus užsikrėsti įvariomis ligomis.

To kaltininkai – dumbliai, kuriems ypač palankias sąlygas intensyviai daugintis sukuria karšti orai, silpnas vėjas ir maistinėmis medžiagomis persotintas vanduo.

Didžiojoje Baltijos jūros dalyje susiformavo dumblių sankaupa. Dumblių augimas yra natūralus reiškinys vasaros metu, tačiau taip intensyviai dumbliai ėmė plisti dėl azoto ir fosforo junginiais užteršto vandens. Šiųmetis vandens žydėjimas – didžiausias užfiksuotas Baltijos jūroje nuo 2005 metų.

„Dabar prasidėjus lietums ir sustiprėjus vėjui, žydėjimas aprimo, ir gali baigtis, jei tokie darganoti orai išsilaikys. Tačiau vis vien tai buvo vienas didžiausių žydėjimų per pastaruosius penkerius metus“, - apie susidariusią padėtį kalbą pradėjo Lietuvos gamtos fondo vykdantysis direktorius Nerijus Zableckis.

– Juk turime tiek valymo įrenginių. Ar jų nepakanka išvalyti medžiagoms, dėl kurių susiformuoja dumbliai?

– Ne. Pirma, nors valymo įrenginių Lietuvoje ir įrengta per pastaruosius metus daugiau, dalis nuotėkų vis dar neišvaloma. Didieji miestai turi modernius biologinio valymo įrenginius, kurie sulaiko fosfatus ir azotą, tačiau mažesnių miestelių ir kaimo vietovių nuotėkos ne pilnai išvalomos.

Antra, Baltijos jūroje sukauptas per didelis kiekis maistinių medžiagų.

– Kas didžiausias galimas teršėjas? Lietuva, Kaliningrado sritis, Rusija?

– Tik iš dalies įmanoma palyginti. Kaip žemės ūkio kraštai - tiek Lenkija, tiek Kaliningrado sritis, tiek Lietuva - teršia azotu, o buitinėmis nuotėkomis - fosforu - pratutinam vandenį.

– Ar bandoma pasiekti bendrą Baltijos šalių regiono sprendimą šiuo klausimu?

Gamtosaugininkai daug dirba, Pasaulinės gamtos fondo organizacijos ir jų partneriai (įskaitant Lietuvos gamtos fondą), dirba išvien siekdami uždrausti skalbimo miltelius su fosfatais. Kai kuriose šalyse jau pavyko (Latvijoje uždrausta nuo šių metų liepos, Estijoje ketinama uždrausti). Yra aibė susitarimų tarpvalstybiniame lygmenyje.

– Kokiomis ligomis galima užsikrėsti?

– Blogiausia, ką gali sukelti melsvabakterių toksinai - tai virškinamojo trakto sutrikimai. Gali kilti alergijos.

– Ar nebuvo pažeista ekosistema per praėjusio amžiaus laikotarpį, galbūt
buvo organizmų, kurie su šiuo žydėjimo reiškiniu anksčiau susidorodavo, o dabar jų paprasčiausiai neliko?

– Tokie intensyvūs žydėjimai atsirado XX a. antroje pusėje, kuomet padidėjo Baltijos jūros tarša.

– Ar galima būtų atsiradusius dumblius panaudoti kaip šaltinį trąšų gamybai ar kaip atsinaujinantį energijos šaltinį?

– Melsvabakterės yra toksiški dumbliai, trąšoms naudoti nežinau ar būtų rekomenduotina. O kaip biokurą - jei kas sugebėtų su kokiu „samčiu“ išgraibyti iš vandens, tai kodėl ne.

– Jau raginate pirkėjus rinktis skalbimo priemones be fosfatų, o valdžios institucijas – uždrausti prekybą skalbimo milteliais su fosfatais. Ar kvietimas nepirkti nėra nukreiptas prieš kurį nors gamintoją?

– Ne, kviesdami pirkti priemones be fosfatų nepalaikome jokių gamintojų. Kai kurie sąmoningi gamintojai ir be valstybinių apribojimų, stengiasi pateikti į rinką švaresnes skalbimo priemones.

– Kodėl vykstančiu procesu susirūpinta šiemet, o ne 2005 metais?

– Visada būdavo rūpinamasi, tik žiniasklaida ne visada atkreipia dėmesį į ekologiją. O gal nebuvo ir tinkamai paviešinta.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių