Kodėl žvejai randa lašišas - mutantes?

Lašišą žmonės laiko delikatesine žuvimi. Tačiau specialistai tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje skambina pavojaus varpais tiek dėl šios žuvies populiacijos, tiek dėl keistų jos transformacijų.

Sugaunamų lašišų mažėja

Viena didžiausių žuvų Baltijos jūroje – lašiša. Tiesa, ant stalo tokia gali patekti nebent turint pažįstamą žveją. Lašišų populiacija Baltijos jūroje buvo beveik sunaikinta nuo maždaug 1950-ųjų, kai Baltijos jūros baseine smarkiai vystėsi hidroenergetika ir buvo užtvenkta dauguma upių, dėl ko lašišos nebeturėjo kur daugintis. Šiuo metu vykdoma populiacijos atstatymo programa. 

Lašišos yra dirbtinai veisiamos ir ūgtelėjusios paleidžiamos į laisvę.

Vykdant šitą programą Lietuvoje buvo pradėta dirbtinai veisti lašišas ir šlakius. Kasmet į upes išleidžiama keliasdešimt tūkstančių lašišos ir šlakių jauniklių. „Rezultatai galbūt nėra tokie, kokių tikėjomės. Manėme, kad jie bus žymiai geresni, tačiau yra kažkokių problemų, susijusių su lašišos populiacijos reprodukcija Baltijos jūroje. Kitose šalyse šiuo metu stebimi labai panašūs dalykai, kad nors ir labai daug žuvies veisiama dirbtinai, atsikūrė ir natūralios populiacijos, tačiau sugaunamų lašišų kiekis Baltijos jūroje kasmet visgi mažėja”, - pasakojo Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto prodekanas studijoms Antanas Kontautas.

Pasak jo, dabar svarbiausias tikslas yra kiek galima labiau sumažinti žvejybą ir žvejoti tik tą lašišą, kuri yra dirbtinai paauginama, ją žymint arba nukarpant riebalinį pelekiuką, o laukinę lašišą paliekant jos natūraliam vystymuisi.

Pastebi žuvis mutantes

Lašišų populiacijos atstatymo programos įgyvendinimas turėjo ir šalutinį poveikį. Žvejai pradėjo pastebėti pagaunantys labai keistas žuvis. „Tokių žuvų pasitaiko nedaug, bet visgi jų yra. Žuvies galva paprastai akiai atrodytų paprasta lašiša, tačiau jos galva – šlakio, net užeina už akies žiauna, o uodega – lašišos“, - apie sugautas keistas žuvis pasakojo Pramoginės lašišų žvejybos ekspertas Raimondas Venckus.

Žuvies defektų neslepia ir populiacijos atstatymo programoje dalyvavę mokslininkai. „Pradžioje, kai buvo orientuojamasi į paauginimą iki 2 metų, pas mus gaudavosi nelabai kokie rezultatai: beveik 90 procentų išleidžiamų rituolių turėjo vienokių ar kitokių defektų. Dažniausiai tai būdavo pelekų nekrozė arba tiesiog neišsivystę pelekai, nepilnai išsivystę krūtinės, nugaros pelekai, nepilnai išsivystę žiaunų dangteliai“, - sakė A.Kontautas.

Jo nuomone, tokių nelabai sveikų lašišaičių mes savo upėse turime labai nedaug, bet gali būti, kad iš kitų veislynų kitose šalyse išleidžiama medžiaga nėra visai gera. „Dėl to tiek mėgėjai, tiek verslininka žvejai jūroje sugauna žuvis, kurios turi vienokių ar kitokių defektų: ir stuburai pakraipyti, ir pelekai, kaip minėjau redukuoti, arba neišaugę ir žiaunadančiai nepilnai suaugę. Gali būti ir hibridinių formų, nors hibridų ir natūraliai yra maždaug apie 3 procentus“, - aiškino mokslininkas.

Lašišų fermų pavojai

Prekyvietėse rasti laukinės lašišos jums tikriausiai nepavyks. Vienas iš minėtos programos tikslų – užtikrinti, kad ant mūsų stalo patektų tik dirbtiniu būdu išveista lašiša. Šiuo metu beveik visa lašiša rinkoje iš esmės gaunama iš Norvegijos verslininkų įkurtų fermų.

Lašišų fermos žaliesiems skamba kaip keiksmažodis. Pasaulyje šio verslo monopolis priklauso norvegų verslininkams. Tokios fermos įkurdinamos įvairiose pasaulio vietose, tačiau apie jų žalą garsiai nekalbama. Jūroje, kur yra didelis bangavimas, fermos negali veikti. Tiesa ta, kad masinės žuvų veisyklos gali būti įkurdintos vienoje vietoje tik vieneriems metams, nes per tą laiką vanduo yra taip užteršiamas, kad ilgesnį laiką vesti žuvis ten tiesiog neįmanoma. Iškeldinus fermą ekosistema toje vietoje atsistatinėja mažiausiai 7 metus. Be to, stovinčiame vandenyje veisiamos lašišos užsikrečia parazitais – jūrų dėlėmis. Natūralios lašišos pastoviai juda, todėl parazitai prie jų nekimba. Bėda ta, kad būtent ten, kur įkurdinamos tokios fermos, yra ir laukinių žuvų mailiaus migracijos keliai, todėl neatsparūs jaunikliai taip pat užsikrečia.

Spalva ir dydis pagal užsakymą

Beje, ar žinojote, kad ant prekystalio gražiai raudonuojanti lašiša tokia ne gimsta, o tampa. Fermose auginamos lašišos šeriamos pašarais, kurie suteikia jai spalvą. Iš esmės, tai galėtų būti net žalias rašalas, todėl, pasak augintojų, jei rinkoje atsirastų žalios lašišos poreikis, būtų galima ją padaryti ir tokią.

Paprastai lašišų pašarai praturtinami astaksantinu. Tai karatinoidų grupei priklausanti medžiaga, kurioje yra beta karotino, liuteino ir zeaksantino. Tik viena smulkmena: kilogramas natūralaus astaksantino kainuoja 7000 dolerių, tuo tarpu sintetinio, kuris gaminamas iš naftos – 2000. Kaip manote, kurį renkasi verslininkai?

Tuo tarpu Amerika jau giriasi išradusi vadinamą superlašišą: dar kitaip šis mielas gyvūnas vadinamas frankenšteino lašiša. Gali būti, kad tokia žuvis Jungtinių valstijų rinkoje pasirodys jau visai netrukus. Amerikos firma „Aquabounty technologies“ investavo į lašišų tyrimus daugiau kaip 60 mln dolerių ir genų inžinerijos dėka išrado ypatingą žuvį. Natūraliai lašiša auga tam tikrais periodais, tačiau šiuo atveju Ramiojo vandenyno lašišai buvo įdiegtas netikrosios vėgelės genas, kurio dėka šis gyvis auga tiesiog nesustodamas.

Kaip ir visi superherojai, superlašiša turi kompanioną – ultraraumeningą upėtakį. Rodo salos universiteto Jungtinėse valstijose laboratorijoje sukurtas genetiškai modifikuotas vaivorykštinis upėtakis, kurio raumenų masė yra 20 procentų didesnė lyginant su natūraliais jų giminaičiais. Tokiam upėtakiui užauga pilvo presas, tik... ant nugaros. Žuvies raumenų proporcija pasikeitė „išjungus“ miostatiną - baltymą, kuris paprastai sulėtina raumenų masės augimą.

Kelią į rinką superlašišai šiuo metu yra pastojusi tik Amerikos maisto ir vaistų agentūra, kuri netrukus spręs, ar genetiškai modifikuotas lašišas galima leisti pardavinėti. Šios agentūros ekspertai pareiškė, kad jeigu superlašišos mėsa bus tokios pačios sudėties ir maistinės vertės kaip natūralios lašišos, o vienintelis skirtumas bus abiejų žuvų augimo laikas, jie sutiks, kad ji būtų pardavinėjama. Tuo tarpu žalieji tvirtina, kad toks sprendimas atvertų Pandoros skrynią ir durys į rinką atsidarytų ne tik frankenšteino lašišos kompanionui, bet ir kitiems genetiškai modifikuotiems gyviams.Parengta pagal BTV laidos „Auksarankiai“ medžiagą

Lašišą žmonės laiko delikatesine žuvimi. Tačiau specialistai tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje skambina pavojaus varpais tiek dėl šios žuvies populiacijos, tiek dėl keistų jos transformacijų.

Sugaunamų lašišų mažėja

Viena didžiausių žuvų Baltijos jūroje – lašiša. Tiesa, ant stalo tokia gali patekti nebent turint pažįstamą žveją. Lašišų populiacija Baltijos jūroje buvo beveik sunaikinta nuo maždaug 1950-ųjų, kai Baltijos jūros baseine smarkiai vystėsi hidroenergetika ir buvo užtvenkta dauguma upių, dėl ko lašišos nebeturėjo kur daugintis. Šiuo metu vykdoma populiacijos atstatymo programa. 

Lašišos yra dirbtinai veisiamos ir ūgtelėjusios paleidžiamos į laisvę.

Vykdant šitą programą Lietuvoje buvo pradėta dirbtinai veisti lašišas ir šlakius. Kasmet į upes išleidžiama keliasdešimt tūkstančių lašišos ir šlakių jauniklių. „Rezultatai galbūt nėra tokie, kokių tikėjomės. Manėme, kad jie bus žymiai geresni, tačiau yra kažkokių problemų, susijusių su lašišos populiacijos reprodukcija Baltijos jūroje. Kitose šalyse šiuo metu stebimi labai panašūs dalykai, kad nors ir labai daug žuvies veisiama dirbtinai, atsikūrė ir natūralios populiacijos, tačiau sugaunamų lašišų kiekis Baltijos jūroje kasmet visgi mažėja”, - pasakojo Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto prodekanas studijoms Antanas Kontautas.

Pasak jo, dabar svarbiausias tikslas yra kiek galima labiau sumažinti žvejybą ir žvejoti tik tą lašišą, kuri yra dirbtinai paauginama, ją žymint arba nukarpant riebalinį pelekiuką, o laukinę lašišą paliekant jos natūraliam vystymuisi.

Pastebi žuvis mutantes

Lašišų populiacijos atstatymo programos įgyvendinimas turėjo ir šalutinį poveikį. Žvejai pradėjo pastebėti pagaunantys labai keistas žuvis. „Tokių žuvų pasitaiko nedaug, bet visgi jų yra. Žuvies galva paprastai akiai atrodytų paprasta lašiša, tačiau jos galva – šlakio, net užeina už akies žiauna, o uodega – lašišos“, - apie sugautas keistas žuvis pasakojo Pramoginės lašišų žvejybos ekspertas Raimondas Venckus.

Žuvies defektų neslepia ir populiacijos atstatymo programoje dalyvavę mokslininkai. „Pradžioje, kai buvo orientuojamasi į paauginimą iki 2 metų, pas mus gaudavosi nelabai kokie rezultatai: beveik 90 procentų išleidžiamų rituolių turėjo vienokių ar kitokių defektų. Dažniausiai tai būdavo pelekų nekrozė arba tiesiog neišsivystę pelekai, nepilnai išsivystę krūtinės, nugaros pelekai, nepilnai išsivystę žiaunų dangteliai“, - sakė A.Kontautas.

Jo nuomone, tokių nelabai sveikų lašišaičių mes savo upėse turime labai nedaug, bet gali būti, kad iš kitų veislynų kitose šalyse išleidžiama medžiaga nėra visai gera. „Dėl to tiek mėgėjai, tiek verslininka žvejai jūroje sugauna žuvis, kurios turi vienokių ar kitokių defektų: ir stuburai pakraipyti, ir pelekai, kaip minėjau redukuoti, arba neišaugę ir žiaunadančiai nepilnai suaugę. Gali būti ir hibridinių formų, nors hibridų ir natūraliai yra maždaug apie 3 procentus“, - aiškino mokslininkas.

Lašišų fermų pavojai

Prekyvietėse rasti laukinės lašišos jums tikriausiai nepavyks. Vienas iš minėtos programos tikslų – užtikrinti, kad ant mūsų stalo patektų tik dirbtiniu būdu išveista lašiša. Šiuo metu beveik visa lašiša rinkoje iš esmės gaunama iš Norvegijos verslininkų įkurtų fermų.

Lašišų fermos žaliesiems skamba kaip keiksmažodis. Pasaulyje šio verslo monopolis priklauso norvegų verslininkams. Tokios fermos įkurdinamos įvairiose pasaulio vietose, tačiau apie jų žalą garsiai nekalbama. Jūroje, kur yra didelis bangavimas, fermos negali veikti. Tiesa ta, kad masinės žuvų veisyklos gali būti įkurdintos vienoje vietoje tik vieneriems metams, nes per tą laiką vanduo yra taip užteršiamas, kad ilgesnį laiką vesti žuvis ten tiesiog neįmanoma. Iškeldinus fermą ekosistema toje vietoje atsistatinėja mažiausiai 7 metus. Be to, stovinčiame vandenyje veisiamos lašišos užsikrečia parazitais – jūrų dėlėmis. Natūralios lašišos pastoviai juda, todėl parazitai prie jų nekimba. Bėda ta, kad būtent ten, kur įkurdinamos tokios fermos, yra ir laukinių žuvų mailiaus migracijos keliai, todėl neatsparūs jaunikliai taip pat užsikrečia.

Spalva ir dydis pagal užsakymą

Beje, ar žinojote, kad ant prekystalio gražiai raudonuojanti lašiša tokia ne gimsta, o tampa. Fermose auginamos lašišos šeriamos pašarais, kurie suteikia jai spalvą. Iš esmės, tai galėtų būti net žalias rašalas, todėl, pasak augintojų, jei rinkoje atsirastų žalios lašišos poreikis, būtų galima ją padaryti ir tokią.

Paprastai lašišų pašarai praturtinami astaksantinu. Tai karatinoidų grupei priklausanti medžiaga, kurioje yra beta karotino, liuteino ir zeaksantino. Tik viena smulkmena: kilogramas natūralaus astaksantino kainuoja 7000 dolerių, tuo tarpu sintetinio, kuris gaminamas iš naftos – 2000. Kaip manote, kurį renkasi verslininkai?

Tuo tarpu Amerika jau giriasi išradusi vadinamą superlašišą: dar kitaip šis mielas gyvūnas vadinamas frankenšteino lašiša. Gali būti, kad tokia žuvis Jungtinių valstijų rinkoje pasirodys jau visai netrukus. Amerikos firma „Aquabounty technologies“ investavo į lašišų tyrimus daugiau kaip 60 mln dolerių ir genų inžinerijos dėka išrado ypatingą žuvį. Natūraliai lašiša auga tam tikrais periodais, tačiau šiuo atveju Ramiojo vandenyno lašišai buvo įdiegtas netikrosios vėgelės genas, kurio dėka šis gyvis auga tiesiog nesustodamas.

Kaip ir visi superherojai, superlašiša turi kompanioną – ultraraumeningą upėtakį. Rodo salos universiteto Jungtinėse valstijose laboratorijoje sukurtas genetiškai modifikuotas vaivorykštinis upėtakis, kurio raumenų masė yra 20 procentų didesnė lyginant su natūraliais jų giminaičiais. Tokiam upėtakiui užauga pilvo presas, tik... ant nugaros. Žuvies raumenų proporcija pasikeitė „išjungus“ miostatiną - baltymą, kuris paprastai sulėtina raumenų masės augimą.

Kelią į rinką superlašišai šiuo metu yra pastojusi tik Amerikos maisto ir vaistų agentūra, kuri netrukus spręs, ar genetiškai modifikuotas lašišas galima leisti pardavinėti. Šios agentūros ekspertai pareiškė, kad jeigu superlašišos mėsa bus tokios pačios sudėties ir maistinės vertės kaip natūralios lašišos, o vienintelis skirtumas bus abiejų žuvų augimo laikas, jie sutiks, kad ji būtų pardavinėjama. Tuo tarpu žalieji tvirtina, kad toks sprendimas atvertų Pandoros skrynią ir durys į rinką atsidarytų ne tik frankenšteino lašišos kompanionui, bet ir kitiems genetiškai modifikuotiems gyviams.Parengta pagal BTV laidos „Auksarankiai“ medžiagą



NAUJAUSI KOMENTARAI

Baisu

Baisu portretas
darosi,kad viskas modifikuota,uzkresta visokiais parazitais, ka valgyti ir nesusirgti? Vaikai ir tie visokiomis suaugusiu zmoniu ligos serga ir net mirsta!!!:(((

modifikuotas

modifikuotas portretas
Pradzioje lasisos veliau zmones mutuos
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių