- Parengė Birutė Masaitytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau daugybę metų mokslininkai yra pastebėję, kad kuo didesnis miestas, tuo greičiau jame vaikšto gyventojai. „Atlantic City“ aiškinasi, ar ėjimo tempas atspindi miesto ekonominį išsivystymą. Ar dažniau dedami žingsniai simbolizuoja storesnę piniginę?
Pirmą kartą mokslinis tyrimas apie vaikščiojimo greitį miestuose buvo išspausdintas 1976 metais „Nature“ žurnale. Tuomet Marcas ir Helen Bornsteinai norėjo išsiaiškinti ryšį tarp augančios žmonių populiacijos ir asmeninio žmogaus elgesio. Pora stebėjimus vykdė 15 miestų skirtingose šalyse. Mokslininkai išmatavo, kokiu greičiu skirtingose vietovėse vaikšto gyventojai.
Tyrimo išvadose paskelbta, kad kuo didesnis miestas, tuo jame žmonės greičiau vaikšto.
Bornsteinai spėjo, kad intensyvus žmonių eismas ir jų masės miestuose skatina elgesį su mažesniu „socialiniu bendradarbiavimu“. Psichologas Stanley Milgram manė, kad žmonės miestuose vaikšto greičiau, nes miestas kupinas jutiklių, o tai paskatina socialinio atsitraukimo efektą. Tuomet žmogus atsako greitesniais motoriniais judesiais, nes nori sumažinti aplinkos poveikį sau.
1989 metais geografai Walmsley‘us ir Lewisas nusprendė patikrinti Bernsteinų teoriją ir atliko tyrimą Didžiojoje Britanijoje ir Australijoje. Mokslininkai pastebėjo, kad tikrai didmiesčiuose gyventojai eina šiek tiek greičiau, tačiau ryšys tarp miesto dydžio ir ėjimo tempo nėra toks ryškus, kaip teigė Bernsteinai.Tyrinėtojai man, kad įtaką žmogaus eisenos greičiui ir miesto dydžiui, kuriame jis gyvena, gali turėti ekonominiai veiksniai. Kai miestas auga, kyla atlyginimai ir pragyvenimo kaina, o kartu ir gyventojo laiko kaina.
Dar vienas svarbus sociologijai tyrimas apie ėjimo tempą ir miestus buvo atliktas 1999 metais psichologo Roberto Levine. Jis tyrimą atliko 31 pasaulio šalyje. Mokslininkas norėjo išsiaiškinti, kokie kiti veiksniai be gyventojų skaičiau turi įtakos miestiečių ėjimo greičiui.
Levine nustatė, kad greičiausiai gyventojai vaikšto Dubline, Amsterdame, Berne, Londone, Frankfurte, Niujorke, Tokijuje, Paryžiuje, Nairobyje ir Romoje.
Galima pastebėti, kad išskyrus Nairobį visi miestai priklauso ekonomiškai išsivysčiusioms šalims. Statistinė analizė parodė, kad tarp pagrindinių veiksnių, lemiančių gyventojų ėjimo greitį, yra BVP ir asmens perkamoji galia.
Moksliniai tyrimai įrodo, kad kuo miestas yra ekonomiškai aktyvesnis, tuo jame gyventojai greičiau vaikšto, nes su ekonomikos augimu kyla laiko vertė, o kartu ir gyvenimo tempas.
2006 metais panašų tyrimą pakartojo britų psichologas Ricahrdas Wisemanas. Jo rezultatai šiek tiek skyrėsi, nes tarp „greičiausiai vaikščiojančių“ miestų pateko ir Singapūras bei Brazilija. Svarstoma, kad tai gali atspindėti augančias ekonomikas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?10
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...