- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klimato šiltėjimą sukeliančios dujos negali paaiškinti, kodėl prieš milijardus metų, kai Saulė buvo vėsesnė, Žemė neužšalo.
Archėjaus eone prieš 2,5–4 mlrd. metų, dar prieš planetoje atsirandant sudėtingesnėms gyvybės formoms, Saulės ryškumas siekė tik 70 proc. dabartinio. Tai reiškia, kad Žemę pasiekė mažiau šilumos, taigi ji turėjo užšalti, rašo LiveScience.com.
Tačiau senovinės uolienos iš Isua, netoli pietvakarinės Grenlandijos pakrantės, rodo, kad prieš maždaug 3,8 mlrd. metų Žemėje buvo skysto vandens ir net gyvybės.
„Taigi Žemės klimatas turėjo būti kažkur tarp užšalimo taško ir vandens virimo taško, ir greičiausiai gana artimas temperatūrai, kuri yra dabar ir kuri palanki gyvybei“, – teigė Emily Pope, izotopų geochemikė iš Gamtos muziejaus Kopenhagoje.
Neatitikimai tarp šaltos Žemės, kuri tuomet turėjo būti, ir nuosaikaus klimato Žemės, kuri egzistavo, vadinamas „blankios jaunos Saulės paradoksu“. Iki šiol populiariausias šios mįslės paaiškinimas buvo toks, kad tuo metu atmosferoje buvo didesnė „šiltnamio dujų“, tokių, kaip anglies dvideginis, koncentracija. Šios dujus sugeria Saulės šilumą ir padeda sušildyti planetą.
„Visai taip pat, kaip vidutinė temperatūra Žemėje kyla dabar, nes dabar išskiriama daugiau šiltnamio dujų nei prieš Pramonės revoliuciją ar net prieš žemės ūkio atsiradimą, didelė anglies dvideginio ir metano koncentracija turėjo padėti šildyti ankstyvąją Žemę“, – aiškino E. Pope.
Tam, kad blankios jaunos Saulės paradoksą galima būtų paaiškinti šiltnamio dujomis, jų koncentracija turėjo būti ypač didelė, šimtus tūkstančių kartų didesnė nei dabar.
„Jei anglies dvideginio lygis buvo toks aukštas, tai būtų matyti senoviniuose dirvožemiuose ir nuosėdose uolienose. Jei metano lygis būtų toks aukštas, atmosferoje būtų susiformavęs tam tikras organinis rūkas, kuris blokuotų Saulės spindulius ir atsvertų jo, kaip šiltnamio dujų, poveikį“, – teigė E. Pope.
Analizuodami gana švarias 3,8 mln. metų uolienas iš Isua, mokslininkai neranda jokių įrodymų, kad šiltnamio dujų lygis būtų buvęs pakankamai aukštas, jog tai galėtų paaiškinti blyškios jaunos Saulės paradoksą. Taigi ši paslaptis toliau gilėja, teigė mokslininkė.
Jie tyrinėjo serpentino nuosėdas, kurios susiformuoja kai senovinis jūrų vanduo sąveikauja su vandenyno pluta (išoriniu Žemės sluoksniu). Šiose nuosėdose lieka informacijos apie vandenį, pavyzdžiui, jame esantį vandeninio ir deguonies izotopų santykį, iš dalies priklausantį nuo vandenyno dydžio. Izotopai – to paties elemento atomai, bet su skirtingu neutronų skaičiumi. Lengvieji vandenilio izotopai dažniau randami ore nei sunkesnieji. Kuo vandenynas mažesnis, tuo mažesnė jų vandenyse bus lengvųjų izotopų koncentracija.
Uolienos leidžia manyti, kad praeityje vandenynai buvo iki 26 proc. didesni. Jie bėgant laikui susitraukė iki dabartinio dydžio, o jūros vanduo buvo įkalintas naujai susiformavusiose kontinentinėse uolienose, o vandenilis, kuris yra vienas pagrindinių vandens sudedamųjų dalių, pasklido į kosmosą.
Vandenilio išsiskyrimo į kosmosą tempas susijęs su metano ir anglies dvideginio kiekiais atmosferoje. Šios dujos su vandeniliu ir kitomis dujomis, pavyzdžiui, deguonimi, gali sąveikauti labai kompleksiškai. Vandeninio praradimo dažnis, kurį apskaičiavo tyrėjai, leidžia manyti, kad šių šiltnamio dujų koncentracijos nė iš tolo nebuvo tokios didelės, kad paaiškintų blyškios jaunos Saulės paradoksą.
„Turime naujų konkrečių duomenų, kurie apibūdina ankstyvuosius vandenynus. Tai labai padės mūsų gebėjimui realistiškai apriboti modelius, aiškinančius, kaip evoliucionavo Žemės vandenynai ir atmosfera“, – kalbėjo E. Pope.
Alternatyvus paradokso paaiškinimas teigia, kad ankstyvojoje Žemėje buvo mažiau žemynų, nes kai kurie dar nebuvo susiformavę. Mažesnė sausumos masė reiškė, kad debesų danga taip pat buvo mažesnė, nes nebuvo biologiškai sugeneruotų dalelių, tokių kaip žiedadulkės ir sporos, kurios duotų pradžią debesims.
„Dėl to planeta, kurią dengė vandenynai, buvo tamsesnė, ir, kaip asfaltuotas kelias karštą, dieną galėjo sugerti daugiau šilumos“, – tvirtino E. Pope.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau30
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...