Ko skruzdė neria į plėšrių augalų virškinimo sultis?

Dauguma skruzdžių nemoka plaukti. Tačiau yra skruzdžių rūšis, kuri stačia galva neria – ir ne šiaip į vandenį, o tiesiai į plėšriųjų augalų virškinimo sultis, kurios turėtų skruzdę nužudyti. Ką ten pametė taip keistai besielgiančios skruzdės?

Ieškant naujo būsto, svarbu įvertinti eilę aplinkybių: geras susisiekimas, geri kaimynai, ramus rajonas ir t.t. Tačiau retai kada pavyksta išvengti kompromisų. Kartais, pavyzdžiui, galbūt verta teikti prioritetą vaizdingai vietovei, o ne patogumams.

Ne kitaip viskas ir gyvūnijos pasaulyje. Štai mažyčiai vandens gyvūnai simbiotinės pandoros (angl. – „symbion pandora“) įsikuria ant nepadoriai plaukuotų norveginių omarų burnos srities padargų. Kam? Kad mistų omarų pietų likučiais. Kitos rūšys ryžtasi dar bravūriškesnėms aferoms ir nesibodi gyventi dar pavojingesnėje kaimynystėje.

Vienos iš tokių ekstremalios kaimynystės kulto išpažintojų – skruzdės „Camponotus schmitzi“. Sunku patikėti, tačiau ši skruzdžių darbininkių atmaina reguliariai svečiuojasi nuožmaus floros pasaulio plėšrūno „Nepenthes bicalcarata“ virškinamajame trakte – taurėje-spąstuose, kuriais augalas prasimano sau maisto.

Paprastai plėšrūs augalai medžioja vabzdžius (išimtiniais atvejais net ir smulkius žinduolius, pvz., peles, žiurkes – apie tai neseniai rašėme). Laimikiui augalas galvą apsuka taip, kad šis per neapdairumą įpuola į „nuodų taurę“ – ypatingos formos lapą, kuriame telkšo virškinimo sultys. Į tokias įkritusiam vabzdžiui tėra vienintelė išeitis – išmėginti augalo medžiagų apytakos sistemą... Žinoma, tai būna paskutinis veiksmas aukos gyvenime.

Bet grįžkime prie unikalios skruzdžių rūšies. Virškinamųjų sulčių baseinėlis taurės dugne – ne pats trokštamiausias dalykas visoms skruzdėms. Tiesa, klampūs spąstai šiems vabzdžiams amžino atilsio vieta tampa nevisada: jei skruzdė netyčia įpuola į pragaištingą skystį, jai gali pavykti nerangiai, bet vis tik mirtinų maudinių išvengti. Su sąlyga, jog kitą kartą ji šitaip nebekvailios.

Tačiau „Camponotus schmitzi“ individams – šios skruzdės dar vadinamos nardančiomis skruzdėmis – tokie pavojai ir pasižadėjimai nė motais. Borneo saloje (Malaizija) gyvenančioms skruzdėms plėšriųjų augalų virškinamosiose sultyse plaukiojantis grobis (nariuotakojai) yra... pagrindinis maisto šaltinis. Tad kol kitų rūšių skruzdės ieškodamos maisto uoliai šukuoja aplinkines teritorijas, „Camponotus schmitzi“ įžūliai šlamščia iš mirtino priešo nasrų išsižvejotą laimikį.

Kai ateina pietų metas, unikalios rūšies skruzdės leidžiasi bėgte vidine taurės sienele ir stačia galva neria į virškinimo sultis. Neria iki dugno. Ir ten „žvejoja“ įkliuvusius nariuotakojus. Triuko paslaptis – virškinimo sultyse neužsibūti pernelyg ilgai. Skruzdės apetito poreikį patenkina kuo skubiau – kad pačios netaptų patiekalu.

Kad išsiaiškintų, kaip šios skruzdės sugeba nardyti ir plaukti skystyje (be kita ko, ne šiaip vandenėlyje, o virškinimo sultyse), Fraiburgo universiteto (Vokietija) entomologas Holgeris Florijanas Bonas (Holger Florian Bohn) su kolegomis šias skruzdžių pasaulio akiplėšas tiesiog nufilmavo. O iš gautos vaizdo medžiagos atkūrė trimatį skruzdės kojų judesio modelį.

Tyrėjai nustatė, jog panirusios į skystį skruzdės kojas judina lygiai taip pat, kaip ir sausumoje: visos šešios kojos statomos „trigubu eiliškumu“ – pirma statomos trys kojos, po to – likusios trys kojos. Rezultatas – skruzdės skystyje laigo sprinterių greičiais. Tai leidžia manyti, jog tokį judėjimo vandenyje įgūdį skruzdės išsiugdė sąlyginai neseniai, mat vandens vabzdžiai vandenyje plaukia kiek kitaip ir sudėtingiau.

Ne mažiau glumina ir pats faktas, jog skruzdės neria į skystį: joms kažkokiu būdu pavyksta įveikti skysčio paviršiaus įtempimą, dėl kurio visos kitos skruzdės, užuot panirusios, tiesiog lieka plūduriuoti paviršiuje. Entomologai yra linkę manyti, jog šių skruzdžių protėviai lygiai taip pat plūduriuodavo skysčiuose, tačiau nežymūs kūno dangos cheminiai pokyčiai leido jų palikuonims įgusti nardyti ir išsižvejoti maistą iš skysčio.

Beje, pernai prancūzų zoologų kolektyvas iš Monpeljė universiteto, vadovaujamas Vincento Bonhomo (Vincent Bonhomme), užfiksavo, jog šios skruzdės iš plėšriųjų augalų taurių išsižvejoja tik stambiausią laimikį, o nesuėstas kūno dalis sumeta atgal į taurę. Panašu, jog skruzdės atlieka labai svarbų vaidmenį, pagelbėdamos plėšriajam augalui virškinti pernelyg stambų grobį. Teisingi mainai?



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Įvardijo būtinus žingsnius, norint apsaugoti asmeninius duomenis telefone
    Įvardijo būtinus žingsnius, norint apsaugoti asmeninius duomenis telefone

    Išmanusis telefonas – tai kartu ir užrašinė, fotoaparatas ar net piniginė. Nuotraukos, kontaktai – beveik visa asmeninė informacija telpa į šį įrenginį, tačiau ne visi iš anksto pasirūpina jos apsaugos priemon...

  • Kaip atšalus orams nesugadinti mobiliojo telefono?
    Kaip atšalus orams nesugadinti mobiliojo telefono?

    Tyrimų bendrovės RAIT apklausos duomenimis, beveik 60 proc. Lietuvos gyventojų labiausiai jaudinasi dėl mobilaus telefono vagystės. Draudikai pastebi, jog gerokai dažniau už ilgapirščius telefonus iš žmonių atima neatsakingas jų pači...

  • Ar gyvūnai išties padeda išgyti?
    Ar gyvūnai išties padeda išgyti?

    Savo naujoje novatoriškoje knygoje „The Animals Among Us: How Pets Make Us Human“ („Gyvūnai tarp mūsų. Kaip naminiai gyvūnai daro mus žmonėmis“) antrozoologas Johnas Bradshaw rašo: „Įdomiausia tai, jog visuome...

  • Iš kur atsiranda vorų ir gyvačių baimė?
    Iš kur atsiranda vorų ir gyvačių baimė?

    Vorų ir gyvačių paniškai bijo tikrai ne visi, tačiau tikrai galima sakyti, kad dideliam vorui perropojus ekraną dabar išsigąstų daugelis skaitytojų. Tačiau kodėl taip yra? Kaip išsiaiškinti, ar žmonių vorų ir gyvačių ...

  • Ką NASA darytų galimos apokalipsės atveju?
    Ką NASA darytų galimos apokalipsės atveju?

    JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) darbas yra tirti kosmosą ir apie atradimus pranešti visuomenei – net jeigu tas atradimas įspėtų apie artėjančią pasaulio pabaigą. Taip LRT.lt sako NASA „Jet propulsion ...

  • Šiuolaikinis mokslininkas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį
    Šiuolaikinis mokslininkas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

    Mokslininko portretas dažnai suvokiamas stereotipiškai – tarp knygų ar mėgintuvėlių laboratorijoje užsidaręs fanatikas ir ribotą socialinį gyvenimą gyvenantis intravertas. Pasak Lietuvos mokslo ir verslo atstovų, toks įsivaizdavimas ja...

  • Lietuviai norėtų skaityti daugiau elektroninių knygų, bet jų neranda
    Lietuviai norėtų skaityti daugiau elektroninių knygų, bet jų neranda

    Elektroninių skaityklių privalumus žino visi, tačiau ištikimais jų vartotojais tapę žmonės sutaria: knygų lietuvių kalba pasirinkimas skaitymo mylėtojams – labai mažas. Daug skaitanti Rima Aukštuolytė sako taip pripratusi prie ...

  • „Apple“ kuria pigesnę „iPhone X“ versiją
    „Apple“ kuria pigesnę „iPhone X“ versiją

    Jungtinių Valstijų technologijų milžinė "Apple" kuria pigesnę jubiliejinio išmaniojo telefono "iPhone X" versiją, teigia Japonijos technologijų tinklaraštis "Macotakara". ...

  • Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?
    Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

    Gyvename technologijų amžiuje. Auga karta, kuri greitai perpranta skaitmeninių įrenginių programas, o valdyti jas išmoksta lengvai ir intuityviai. Ar negalėtume įgimtą vaikų smalsumą nukreipti ne vartojimo, o kūrybos kryptimi? Ar negalėtų j...

  • TKS įgula baigė kibernetinio manipuliatoriaus remonto darbus
    TKS įgula baigė kibernetinio manipuliatoriaus remonto darbus

    Du JAV astronautai penktadienį baigė itin svarbius Tarptautinės kosminės stoties (TKS) kibernetinio manipuliatoriaus remonto darbus, likus mažai laiko iki planuojamo naujos krovininės kapsulės atvykimo lapkričio pradžioje, pranešė NASA. ...

Daugiau straipsnių