Kauno inžinieriai siūlo alternatyvą senų daugiabučių modernizavimui

Daugiabučių modernizavimas pastaruoju metu tapo galvos skausmu ne tik senos statybos butų gyventojams, bet ir valstybės institucijoms, kuriančioms įvairias skatinimo programas energinei priklausomybei mažinti.

Siūlomi modernizavimo variantai atsimuša į sieną dėl gyventojų abejingumo. Akivaizdu, kad senos statybos butų savininkams modernizavimas asocijuojasi su nepakeliamais finansiniais įsipareigojimais ir abejotina tiesiogine nauda (vertinant gautus sutaupymus už šildymą). Kol valdininkai grąžo rankas, gyventojams palankesnių sprendimų imasi ieškoti privačios įmonės.

Daugiabučių modernizavimas – ne visiems

Didžiausia problema daugiabučių modernizavime kyla dėl to, kad valstybės parama skirta tik imantis kompleksinio atnaujinimo, o ne ieškant konkretaus sprendimo. Atsakingos institucijos net nemėgina gilintis: gal viename name pradžiai užtektų apšiltinti karšto vandens vamzdyną rūsyje, kitame pakeisti laiptinių lauko duris ir šios priemonės duotų akivaizdžią naudą be didelių finansinių įsipareigojimų?

Modernizavimo programa tikslinga tik toms bendrijoms, kurių gyvenamieji namai yra labai prastos būklės, o šildymo sąnaudos gerokai viršija statistinį vidurkį. Tačiau ką daryti visiems kitiems daugiabučių namų gyventojams, kurių šildymo išlaidos kiekvieną mėnesį gerokai paplonina piniginę?

Siūloma sekti Vakarų pavyzdžiu

Kauno bendrovės „Enso projects“ inžinieriai teigia atradę būdą, kaip penkiolika procentų sumažinti šildymo išlaidas be didelių investicijų. Jie siūlo sekti Vakarų Europos pavyzdžiu, kur patalpų šildymo problema sprendžiama specialiais šilumos siurbliais, o jų įsirengimą kompensuoja valstybė. Tai susiję su ekologiška energijos gamyba, kuomet šiluma gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.

Lietuvoje tokios skatinimo politikos nėra, tačiau kaip teigia Kauno šilumininkai, ir be valstybės paramos radus tinkamus sprendimus, galima ženkliai sumažinti išlaidas.
Inžinierių apskaičiavimais, tipinio devynių aukštų senos statybos (iki 1992 m.) buto savininkui Lietuvoje naujos šildymo sistemos diegimas kainuotų iki 1100 litų, o investicijos atsipirktų per ketverius metus.

Lietuvoje - dar naujovė

Senos statybos daugiabutyje gyvenantis vilnietis Vytautas Matijošaitis sako nuolat besidomintis naujausiomis modernizavimo programomis, tačiau tokios, kuri būtų išties naudinga žmogui, iki šiol nerado. „Truputį pikta, kad žmonėms palankių sprendimų mūsų valstybė pasiūlyti negali, jiems naudingiau, kad būtų atnaujinamas visas namas, kai tai nėra būtina. Tarsi kitokių išeičių nei nebūtų. Kiek girdėjau, pastaruoju metu svarstoma net galimybė daugiabučius modernizuoti priverstiniu būdu“, - piktinosi pašnekovas.

Šilumos energijos taupymas specialiais šildymo siurbliais nėra naujiena Lietuvoje, tačiau ši sistema iki šiol nebuvo pritaikyta daugiabučiams gyvenamiesiems namams. Be to, kaip rodo bendrovės „Enso projects“ atliktas tyrimas, tokiu būdu modernizavus vieną daugiabutį (imant 9 aukštų, 54 butų namo pavyzdį), ne tik ženkliai sutaupoma šiluma, bet CO2 išsiskyrimas į aplinką sumažėja daugiau nei 19 tonų per metus.
Sistemos esmė yra specialios konstrukcijos šilumos siurblys, kuris montuojamas ant pastato stogo kiekvienai laiptinei ir panaudodamas iš sanmazgų šalinamą šiltą orą tiekia karštą vandenį į vonių gyvatukus. Tokiu būdu sutaupoma apie 50 procentų išlaidų už gyvatuką.

Pati šildymo sistemos rekonstrukcija susideda tik iš karšto vandens vamzdyno pakeitimo, gyvatukus perjungiant prie šilumos siurblio.

Be to, kaip teigia Kauno šilumininkai, tokiu būdu modernizavus sistemą nebeliktų galimybės piktnaudžiauti karšto geriamo vandens suvartojimu, tad sutaupytų ne tik individualūs asmenys, bet ir visi gyventojai, kuriems tenka dengti kažkur „dingusio“ vandens išlaidas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių