Kas nutiktų, jei Indija ir Pakistanas panaudotų branduolinius ginklus?

Daugiau kaip milijardą žmonių visame pasaulyje galėtų ištikti badas, jei Indija ir Pakistanas panaudotų branduolinius ginklus, nes net ir „ribotas“ branduolinis karas smarkiai sutrikdytų klimatą, rodo antradienį paskelbtos tyrimo išvados.

Be radioaktyvių debesų, kurie gali užteršti žemės ūkio plotus toli nuo sprogimų vietų, į atmosferą patekę suodžiai visame pasaulyje sumažintų temperatūrą ir kritulių kiekį.

Tyrimo išvadose pateikiami duomenys, kurie tvirtai paremia šiuos baisius perspėjimus dėl pasaulinių branduolinio ginklo panaudojimo pasekmių.

„Grėsmę visam pasauliui kelia ne tik JAV ir Rusijos arsenalai“, - sakė autorius Ira Helfandas iš tarptautinės medikų federacijos „International Physicians for the Prevention of Nuclear War“ (IPPNW).

„Net šie mažesni arsenalai kelia egzistencinę grėsmę mūsų civilizacijai, jeigu ne mūsų rūšiai. Tai tikrai padarytų galą moderniai visuomenei, kokią žinome“, - perspėjo jis.

Tyrimo išvados, kurias turi publikuoti žurnalas „Climate Change“, buvo paskelbtos per Pasaulinį Nobelio taikos premijos laureatų susitikimą Čikagoje.

Autorius teigia, kad kukurūzų derlius Jungtinėse Valstijose visam dešimtmečiui sumažėtų vidutiniškai 10-čia procentų. Tiek pat sumažėtų sojos derlius, kuris labiausiai kristų pirmuosius penkerius metus po branduolinio karo.

Tyrimas nustatė, kad ryžių derlius Kinijoje sumažėtų vidutiniškai 21 proc. pirmuosius ketverius metus ir 10 proc. - per kitus šešerius metus.

Reikšmingi nuostoliai būtų ir kitose šalyse, dėl kitų žemės ūkio kultūrų, sakė I.Helfandas interviu susitikimo užkulisiuose.

Be to, realūs žemės ūkio kultūrų nuostoliai galėtų būti daug didesni nei prognozuojama, nes kuriant konservatyvų modelį nebuvo atsižvelgta į ultravioletinio spinduliavimo padidėjimą ir tikimybę, kad pasaulinis atšalimas nulemtų staigias, žemės ūkio augalams pražūtingas šalnas.

Maisto trūkumas ir jo kainų padidėjimas beveik neabejotinai sukeltų paniką ir kaupimą tarptautiniu mastu, kurie dar labiau sumažintų galimybes gauti maisto.

Atsižvelgiant į tai, kad, Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, maždaug 925 mln. žmonių visame pasaulyje jau dabar prastai maitinasi, tikriausiai būtų neišvengiamas masinis žmonių mirimas iš bado.

Tai savo ruožtu dar labiau padidintų socialinius neramumus ir galėtų išprovokuoti ginkluotus konfliktus ir pačiose valstybėse, ir tarp jų. Masinį badą taip pat dažnai lydi didelės tokių užkrečiamųjų ligų kaip cholera ir dizenterija epidemijos, kurios gali dar labiau padidinti mirčių skaičių.

Tačiau šios pasekmės būtų beveik niekas palyginti su branduoline žiema, kuri pasaulį ištiktų, jeigu JAV ar Rusija panaudotų bent mažą dalį savo branduolinių arsenalų, sakė I.Helfandas.

„JAV ir Rusija tikriausiai nepradės kariauti viena su kita, bet mes žinome mažiausiai penkis kartus, kai JAV ar Rusija rengėsi pradėti branduolinę ataką, nes manė, kad yra atakuojamos“, - pažymėjo jis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių