Karščiausias pasaulyje eksperimentas

Šis eksperimentas yra karščiausias tiesiogine prasme – Niujorko Brookhaveno Nacionalinės Laboratorijos mokslininkai savo vykdomame projekte PHENIX bando išgauti 7 trilijonų laipsnių pagal Celsijaus skalę temperatūrą.

Termometras šio eksperimento metu stabiliai rodo vidutinę 4 trilijonų laipsnių temperatūrą. Tačiau 4 trilijonai yra tik vidutinė, o ne maksimali momentinė temperatūra. Šių temperatūros šuolių tiksliai užfiksuoti nepavyksta, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad karštis yra ne mažesnis kaip 7 trilijonai laipsnių pagal Celsijaus skalę. Manoma, jog tokios fizikinės sąlygos yra artimos materijos būsenai iškart po hipotetinio Didžiojo Sprogimo, rašo technologijos.lt.

Eksperimentas jau sugebėjo pasiekti ir pasaulio rekordą, nes jo metu išgauta karščiausia kada nors laboratorijoje pagaminta materija. Ankstesnis rekordas priklauso JAV Sandijos nacionalinei laboratorijai (Sandia National Lab). Jis buvo užfiksuotas 2006 metais – tada temperatūra siekė „varganus“ 2 trilijonus pagal Celsijų... Palyginimui Saulės branduolys dega esant „nuosaikiai“ 15 milijonų laipsnių temperatūrai.

Eksperimentas yra vykdomas Niujorko Brookhaveno nacionalinėje laboratorijoje (Brookhaven National Laboratory). Laboratorijos reliatyvistinis sunkiųjų jonų kolaideris (Relativistic Heavy Ion Collider, RHIC) įgreitina aukso atomus iki artimo šviesai greičio; tada dalelės paleidžiamos priešprieša, ir joms susidūrus bandoma „įžvelgti“, iš ko jos sudarytos. Kai kinetinė itin greitų atomų energija transformuojama į karštį, aplinkos temperatūra žaibiškai pakyla; tiesa, tai trunka tik tol, kol egzistuoja smūgio metu susidariusi materija. PHENIX (Pioneering High Energy Nuclear Interaction eXperiment) eksperimentą vykdantys tyrinėtojai teigia, jog 7 trilijonai laipsnių yra visiškai reali pikinė temperatūros vertė.

„Tokioje temperatūroje materija, kokią mes ją žinome, neegzistuoja“, - sako PHENIX atstovė spaudai Barbara Jacak. Aukso atomų branduolius sudarantys protonai ir neutronai tarsi ištirpsta intensyviame karštyje, po savęs palikdami subatominių dalelių - kvarkų ir gliuonų „košę“. „Žvelgiant mūsų akimis, tai būtų skystį primenanti plazma“, - sako B.Jacak. Žinoma, jei tik mūsų akis galėtų ištverti tokią kaitrą...


Šiame straipsnyje: PHENIXeksperimentas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių