Kalbos mokymuisi svarbu ir amžius, ir genai

Kuo unikalūs poliglotų smegenys, leidžiantys jiems kalbėti ir suprasti žymiai daugiau kalbų, palyginus su kitais? 

Neseniai „New York Times“ rašė apie šešiolikmetį, kuris laisvu laiku savarankiškai išmoko 16 kalbų. Tokie žmonės – poliglotai – gerokai skiriasi nuo eilinių žmonių, kalbančių viena ar dviem užsienio kalbomis. 

Ekspertų teigimu, vienareikšmio atsakymo, nuo ko priklauso kalbų mokėjimas, nėra. Kaip rodo nesenas tyrimas, kai kurių žmonių gabumus kalboms nulemia genai. Pasirodo, tam tikros šių žmonių smegenų sritys yra žymiai didesnės ir ypač produktyvios. Tai ir suteikia išskirtinius gabumus mokantis kalbų, rašo msn.com.

Kitiems žmonėms kelias į gerą kalbos išmanymą yra sudėtingesnis – jie turi save motyvuoti ir prisiversti skirti valandų valandas tam, kad galėtų išmokti norimą užsienio kalbą. 

Vaikai, o ypač dar labai nedideli, turi išskirtinį gebėjimą išmokti kelias skirtingas kalbas vienu metu. Šiuo amžiaus periodu jie gali išmokti kitas kalbas su tobulais vietos akcentais, puikiai įvaldyti tarmes. Vaikystėje išmoktos kalbos smegenyse tarsi užkonservuojamos, jų neišstumia naujos kalbos mokymasis. Vyresni žmonės, nusprendę išmokti, pavyzdžiui, trečią užsienio kalbą, dažnai skundžiasi, kad ši pradeda išstumti antrosios kalbos žinias. 

Kaip tikina neurolingvistė Loraine Obler, bėgant laikui mokytis naujų kalbų darosi ne tik sunkiau – kai kurių kalbos niuansų išmokti tampa tiesiog neįmanoma. Pavyzdžiui, 9–12 mėnesių kūdikiai jau ima prarasti gebėjimą atskirti ne jų gimtosios kalbos garsus. 

Sulaukę maždaug 4 metų amžiaus, dauguma žmonių praranda šansą visiškai perprasti antrosios kalbos morfologijos subtilybes – žodžių sandarą. Septynerių metų amžiaus sulaukusių vaikų smegenys ima labiau koncentruotis ties tuo, kuo yra mokomi. 

Po brendimo tampa mažai tikėtina, kad žmogus galės išmokti kalbą be jaučiamo užsienio akcento. 

Daugiau nei amžių buvo manoma, kad už kalbų mokėjimą atsakingos dvi smegenų sritys – Broca ir Wernicke dalys. Kaip teigė neurolingvistė L. Obler, tiesa ta, kad kalbos mokėjimo procesui svarbių smegenų dalių yra kur kas daugiau. 

Kaip tvirtina neurolingvistas Michaelas Paradis, svarbų vaidmenį taip pat atlieka genai, neuromediatoriai ir už ilgalaikę atmintį atsakingos smegenų dalys. 

Dar keletas pastebėjimų apie kalbas, gebėjimus jų išmokti ir smegenis. 2008 metais tyrėjai atskleidė, kad geresnius gebėjimus mokytis kalbų turi tie žmonės, kurių Heschl vingis (smegenų žievės klostė kairėje smegenų pusėje) didesnis. Vis dėlto, kaip pabrėžė tyrimo autorius, neuromokslininkas Patrickas Wongas, jis įtaką turi mokantis ne visų, tačiau toninių kalbų – pavyzdžiui, mandarinų kalbos. 

2011 metais „Journal of Neuroscience“ žurnale išspausdintame tyrime to paties mokslininko P. Wongo tyrėjų grupė išsiaiškino, kad geriau mokančių kalbas žmonių neuronų ryšiai – stipresni. 

Vis dėlto, neverta nuleisti rankų, jei nuo gimimo kokia nors smegenų dalis, pavyzdžiui, minėtasis Heschl vingis, nėra itin didelis. Svarbiausia pagal savo smegenų ypatybes pasirinkti tinkamą kalbos mokymosi strategiją.