- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dabar po Beringo sąsiaurio vilnimis pasinėręs sausumos ruoželis, paskutiniojo ledynmečio metu jungęs Čiukčių pusiasalį su Aliaska, turėjo milžiniškos įtakos planetos klimatui, tvirtina Nacionalinio atmosferos tyrimų centro Boulderyje (Koloradas, JAV) mokslininkai.
O gyventi tuo laikmečių Žemėje nebuvo saldu... Klimatas tada buvo ne tik gerokai vėsesnis, bet ir labai permainingas. Apledėjimas prasidėjo prieš maždaug 100 tūkst. metų: iš pradžių kurį laiką oro temperatūra mūsų planetoje vis krito, tačiau ne išsyk – daugelį metų vyraudavo gana stabili temperatūra, o jos kritimas buvo pastebimas tik praėjus dešimtmečiams. Tačiau prieš 80 tūkst. metų kažkas nutiko: klimato temperatūra planetoje pradėjo kaitaliotis greitais šuoliais.
Tyrimų rezultatai rodo, jog tuomet vidutinė Atlanto vandenyno temperatūra pradėjo svyruoti vidutiniškai 10ºC – tai aukštyn, tai žemyn. Beje, vienas toks šuolis įvykdavo per dešimtmetį. Po to prasidėdavo priešingas procesas – po atšalimo temperatūra pradėdavo kilti, po atšilimo – kristi. Tokie dalykai tęsėsi apie 70 tūkst. metų. Kas galėjo sąlygoti tokius svyravimus?
Dėl svyravimų kai kurie mokslininkai yra linkę apkaltinti Saulės aktyvumą. Tačiau nauji Nacionalinio atmosferos tyrimų centro Boulderyje (Koloradas, JAV) klimatologo Aise Chu (Aixue Hu) tyrimai byloja apie kitą, gerokai artimesnį įtariamąjį – Beringo sąsiaurį. Tiksliau – Beringo sąsmauką. Taip kartais yra vadinamas kadaise egzistavęs sausumos ruožas, jungęs Čiukčiją ir Aliaską bei skyręs Arkties ir Ramųjį vandenynus.
A. Chu pažymi, jog užėjus ledynmečiui ledo skydai, dengę šiaurinę Eurazijos ir Amerikos dalį, pradėjo sparčiai plisti, sutraukdami ir surakindami vis didesnį kiekį vandens. Rezultatas – pastebimai nukritęs pasaulinio vandenyno lygis. Turimais duomenimis, tuomet jis buvo net 50 metrų žemiau nei dabar. Nieko stebėtino, jog Žemės paviršiuje susiformavo naujos sausumos teritorijos. Viena iš tokių sujungė Sibirą su Aliaska. Manoma, jog šiuo sausumos keliu į Ameriką atkeliavo pirmieji žmonės, tapę šio kontinento čiabuviais. Tačiau sąsmaukos atsiradimas turėjo milžiniškos įtakos ne vien žmonijos istorijai.
A. Chu su kolegomis atliko to laikmečio Žemės klimato kompiuterinį modeliavimą. Viename modelyje Beringo sąsiauris liko sąsiauriu, kaip ir šiandien. O kitu – sąsiauris virto sąsmauka, visiškai izoliuojančia Arkties ir Ramųjį vandenynus. Įvedę reikiamus modeliavimo parametrus, mokslininkai įvertino poveikį vandenynams, kai Šiaurės Atlante, tarp 20º ir 50º lygiagretės padaugėja vandens. Jo padaugėdavo trumpalaikių atšilimų metu, kai aptirpdavo šiaurinio pusrutulio ledo skydas.
Paviršiniai šio regiono vandenys turi didžiulę įtaką tiek pačiam Atlanto vandenynui, tiek sausumos teritorijoms. Judėdami į šiaurę, šilti paviršiniai Atlanto vandenys vėsta ir grimzta dugno link, kur pasuka atgal į pietus. Taip susiformuoja klimatą lemiančios vandenyno srovės – neseniai mokslininkai pristatė jų vizualizaciją. Jų nesant, srovių apytaka sutrinka ir kituose trijuose vandenynuose.
Tokį vaizdą kompiuteriniuose modeliuose gavo ir A. Chu su kolegomis. Į Atlantą sutekantys paviršiniai vandenys buvo visiškai gėli, tad, savo ruožtu, negalintys grimzti į dugną, kur slūgso tankesni sūraus vandens sluoksniai. Srovės Šiaurės Atlante liaudavosi cirkuliavę, ir regioną sukaustydavo stiprūs šalčiai. Modeliuojant planetos praeities klimatą, Atlanto vandenyno likimo scenarijai smarkiai keisdavosi priklausomai nuo to, jungdavo Sibirą su Aliaska sausumos ruožas ar nejungdavo.
Jei sąsmauka atkirsdavo Arkties okeaną nuo Ramiojo vandenyno, natūralių srovių Š. Atlante atsistatymui prireikdavo 1,4 tūkst. metų. Jei toje vietoje tyvuliuodavo sąsiaurio vandenys – tik 400 metų. Kitaip tariant, Beringo sąsiaurio buvimas stabilizuoja okeanų sroves, o kartu – ir oro temperatūrą visame regione. Kai sąsiaurio vandenys nuslūgsta ir iškyla sausumos kelias, vanduo Š. Atlante nustoja cirkuliavęs, ir planetoje įsivyrauja nepastovios orų temperatūros, būdingos kontinentiniam klimatui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...