Kaip katės išgyvena kritimą iš didelio aukščio?

Praėjusią savaitę JAV, Bostono mieste, laimingas katinas išgyveno krytį iš 19 aukšto. Vieninteliai sužalojimai – įdrėskimai ant krūtinės. Britų žiniasklaida domėjosi, kaip šie naminiai gyvūnai išgyvena kryčius iš tokių didelių aukščių.

Veterinarai ir biologai teigia, kad kačių savybė išgyventi iškritus iš didelio aukščio yra fizikos, evoliucijos, biologijos ir psichologijos padarinys.

Virdžinijos technologijos universiteto biomechanikas Jake‘s Sochas teigia: „Kad šie gyvūnai turi tokią savybę, yra seniai žinoma. Taip pat yra daugybė užfiksuotų faktų apie tokius įvykius išgyvenusias kates“.

Kadangi mokslininkai atlikti tyrimų su katėmis ir aukščiu nesiryžta, sunku pasakyti, kiek tokius nuotykius patyrusių naminių augintinių išgyvena.

Pagal Niujorko veterinarijos greitosios pagalbos duomenis, 1987 metais į gydyklą dėl kritimo iš didelio aukščio pateko 132 katės. 90 proc. augintinių išgyveno ir tik 37 proc. prireikė specialaus gydymo. Viena iš šių kačių buvo iškritusi net iš 32 aukšto. Katei nuskilo dantis ir subliuško vienas plautis, tačiau gyvūnas buvo išleistas po dviejų parų.

Mokslininkai teigia, kad nuo to momento, kai katė atsiduria ore iki nusileidimo ant žemės, katės kūnas „dirba“, kad išgyventų.

Katės turi pakankamai didelį kūno plotą, palyginus su jų svoriu. Tai leidžia sumažinti jėgą, kuria jos trenkiasi į žemę.

Krisdamos katės pasiekia kritimo greitį, kuris yra nedidelis, palyginus su kitų didelių gyvūnų.

1987 metų tyrimas parodė, kad katės kritimo metu išvysto 97 km/h kritimo greitį. Tuo metu žmogus gali pasiekti 193 km/h greitį.

Katės – medžius mėgstantys padarai. Vos palikę žmogaus namus, jos nevengia ropštis į aukštus lapuočius. Anksčiau ar vėliau katės nuo jų krenta. Katės, beždžionės, ropliai neretai šoka nuo medžių, kad užpultų auką. Taip pat juos kristi priverčia vėjas, lūžtanti medžio šaka. Taigi evoliucija pasirūpino, kad gyvūnai išgyventų tokius nelaimingus atsitikimus.

Jei turi pakankamai laiko, krisdamos katės sugeba pasukti savo kūnus taip, kad nusileistų ant letenų. Taip pat katės gali išskėsti savo galūnes taip, kad sudarytų parašiuto efektą. Kai šie gyvūnai pasiekia žemę, jų kojos suveikia kaip smūgio amortizatoriai.

Veterinarai pastebi, kad miestuose auginamos katės dažnai turi viršsvorio, todėl didesnė kūno masė gali neleisti katėms sėkmingai išgyventi kryčio iš didelio aukščio.