Kaip gyventume, jeigu Žemėje nebūtų metų laikų?

Kai prieš 4,5 mlrd. metų į Žemę atsitrenkė Marso dydžio objektas, jis išmušė tokio dydžio gabalą, iš kurio vėliau susiformavo Mėnulis.

Po susidūrimo Žemė taip pat šiek tiek pasviro į šoną, tad dabar mūsų planeta aplink Saulę skrieja nuožulniai. Tai buvo du didžiausi pokyčiai. Nuo to laiko per metus Šiaurės ir Pietų pusrutulius pasiekiančių saulės spindulių kiekiai skiriasi – pirmiausiai Saulės link nukreipiamas pietinis, tuomet šiaurinis. Dėl šio ciklo Žemėje vyksta sezoniniai pokyčiai.

Dėl to reikia tik džiaugtis. Jei Žemė nebūtų pasvirusi, žmonija būtų apgailėtinoje būklėje, rašo lifeslittlemysteries.com.

Pamirškite ne tik šiuolaikines technologijas, garo variklį, bet ir pjaustytą duoną. Pasaulyje be metų laikų kviečių taip pat nebūtų. Pasak Dono Attwoodo, McGillo universiteto Monrealyje ekologijos antropologo, žmonės, ko gero, ir toliau gyventų mažose, išsibarsčiusiose gyvenvietėse, jie kovotų dėl išlikimo ir dažnai mirtų nuo baisių vabzdžių sukeltų ligų.

Mokslininkai mano, kad nepasvirusi Žemė slūgsotų klimato juostoje, kai tolstant nuo pusiaujo taptų vis šalčiau. Žmonės nesugebėtų išgyventi aukštose platumose, taigi greičiausiai telktųsi planetos atogrąžų vidurinėje dalyje. Laimei, Žemės atogrąžų zonose per metus temperatūra ir dienos ilgumas kistų minimaliai, taigi šiuos regionus galima laikyti archetipais to, kaip atrodytų Žemė be metų laikų.

Jei gyventi tinkamas pasaulis būtų drėgna atogrąžų zona, panaši į Kongo miškus, nepermaldaujamos liūtys greitai suardytų dirvožemį tose vietose, kur jis tinkamas ūkininkauti, o maistingąsias medžiagas nuplautų ten, kur jų nepasiektų augalų šaknys, tad joje nebūtų įmanoma auginti javų.

„Didžiojoje drėgnų atogrąžų dalyje žmonės gali gyventi mažo tankio populiacijose, kurias išlaikyti padeda kintantis žemės ūkis. Žemo gyventojų tankio ir mažo žemės ūkio našumo rezultatas -   nedidelės, išsibarsčiusios gyvenvietės. Šiuolaikinės civilizacijos patogumų ant tokių pamatų ręsti neįmanoma“, – pastebėjo D. Attwoodas.

Be sunkumų žemės ūkyje, žmones kamuotų ligų sukėlėjai, klestintys šiltoje, drėgnoje aplinkoje. „Žiema didžiąją pasaulio gyventojų dalį apsaugo nuo atogrąžų vamzdžių (kurie platina mirtinas ligas) ir ilgo sąrašo ligų, kurios kamuoja žmones, pasėlius ir gyvulius. ŽIV – vienas iš virusų, pasprukusių iš savo namų atogrąžų miškuose. Dauguma kitų, kaip, pavyzdžiui, Ebola virusas, dar laukia savo progos“, – teigė D. Attwoodas.

„Žmonių mirtingumas ir sergamumas (tiesiogiai susiję su ligomis ir netiesiogiai – su badu) būtų didžiulis“, – pridūrė jis.

Kita vertus, jei Žemėje būtų pastoviai šilta ir sausa, kaip Arabijos pusiasalyje, mūsų rūšis atsidurtų dar blogesnėje padėtyje, o gal net ir visiškai išnyktų.

„Turėtų būti akivaizdu, kad sausringos atogrąžos turi dar mažiau galimybių išlaikyti didžiules, sudėtingas visuomenes. Išskyrus Dubajų, kur žmonės išgyvena vien dėl iškastinės energijos, kurią semia iš naftos telkinių“, – kalbėjo mokslininkas.

Žiema ne tik sulaiko mirtinų ligų sukėlėjų ir juos pernešančių vabzdžių skaičiaus augimą. Ji žmogaus vystymuisi svarbi ir kitais būdais. Visų pirma, kviečiai auga tik ten, kur yra vėsios ar šaltos žiemos. „Tai gyvybiškai svarbus išradimas, padedantis pamaitinti pasaulį“, – pastebi D. Attwoodas. Kiti maistiniai pasėliai, tarp kurių – kukurūzai, bulvės, avižos ir miežiai, taip pat geriau auga ten, kur yra vėsios ar šaltos žiemos.

Pramoninės revoliucijos ir visų išradimų, kilusių iš jos, šaknys taip pat slypi žiemos egzistavime. Nors paprastai apie tai šitokiu būdu nemąstoma, teigia D. Attwoodas, apie šiuolaikines technologijas galima manyti kaip apie šalutinius produktus vystant naujus būdus, kaip apsišildyti.

„Britams ir Vakarų Europos gyventojams žiemą reikia šilumos. XVIII amžiuje augant gyventojų skaičiui, Britanijai ėmė trūkti miškų.   Anglis padėjo žmonėms apšildyti namus, be to, jos Anglijoje buvo apstu. Garo variklio išradėjai greitai aptiko, kad anglį galima naudoti pramoniniams įrenginiams varyti“, – pasakojo mokslininkas.

Be to, dauguma kitų svarbių mokslo, technologijų ir medicinos pasiekimų padaryta šalyse, kur žiemos šaltos, nors koreliacija tarp šio vystymosi ir klimato iki galo dar nesuprasta.

Tačiau mes jau sukūrėme garo variklius ir šiuolaikinę mediciną ir šios technologijos niekur nedings. Tad kas nutiktų, jei Žemėje metų laikų nebeliktų dabar?

Mėnulis užtikrina, kad Žemės pasvirimas išliktų stabilus, taigi metų laikai visiškai neišnyks niekada. Tačiau dėl klimato šiltėjimo žiemos gali tapti švelnesnės.

„Žmonėms, gyvenantiems vidutinio klimato zonose, bus daug blogiau, jei dėl klimato pokyčių žiema sutrumpės ir jos visai neliks. Žiema didžiąją pasaulio gyventojų dalį apsaugo nuo daugybės bjaurių atogrąžų ligų. Argi norėtumėme savo namais dalintis su maliarijos moskitais ar musėmis cėcė?“ – pažymėjo D. Attwoodas.


Šiame straipsnyje: metų laikaižemė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kuo nustebins „Mokslo sala“?
    Kuo nustebins „Mokslo sala“?

    Praėjusį ketvirtadienį iš penkių senojo žemyno valstybių atvykę profesionalai padėjo stiprius pamatus Kaune planuojamo mokslo populiarinimo centro koncepcijos sukūrimui. Intensyvią sesiją Kaune surengę mokslo centrų ekspertai galutinius sav...

    5
  • „Facebook“ griežtina kovą su propaganda
    „Facebook“ griežtina kovą su propaganda

    „Facebook“ ketvirtadienį pranešė griežtinantis saugumą, siekiant atremti vyriausybių ir kitų subjektų pastangas skleisti dezinformaciją ar manipuliuoti diskusijomis dėl politinių priežasčių. ...

    3
  • NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų
    NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų

    Bepilotis NASA aparatas „Cassini“ sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų, nors kurį laiką buvo dingęs ryšys su Žeme, bet vėliau jis atgijo, pranešė JAV kosmoso tyrimų agentūra ketvirtadienį. ...

  • „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą
    „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą

    Pagalvoję apie miestų nuotekų valymo procesą, daugelis pirmiausia įsivaizduojame nosį riečiantį kvapą, ištisus kalnus po valymo likusių atliekų. ...

  • Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės
    Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės

    Agurkų sėklos languose, stiklainiuose spalvotos salotos, o termostate pačių augintos bakterijos – taip atrodo VII forto kazematų laboratorija, kur jaunieji išradėjai griauna mitus, esą chemija – baubas, o fizika – džiunglės. ...

  • Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės
    Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės

    Dabar Lietuva pasaulyje pirmauja mokslinių lazerių srityje. Tačiau pirmojo lazerio įžiebimas prieš daugiau nei penkiasdešimt metų tai padariusiam fizikui prof. Juozui Vidmančiui Vaitkui  primena anekdotinę istoriją. „[Soviet...

  • Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų
    Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų

    Penktadienį prasidėjo 10 dienų truksiantis informatiškiausias studentų festivalis „InfoShow“. Tradiciškai renginių maratoną pradėjo jau penkioliktus metus rengiama elektroninio sporto fiesta „InfoShow Lan Party“. Le...

  • „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?
    „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?

    Varle.lt specialistų manymu, naujieji „Samsung“ flagmanai tikrai gali drąsiai pretenduoti į geriausių 2017 metų išmaniųjų telefonų titulą. Pagal kai kuriuos parametrus jie lenkia net naujausią „Apple“ išmanųjį....

    1
  • „Galaxy A5 <span style=color:red;>(2017)</span>“: kuo išskirtinis?
    „Galaxy A5 (2017)“: kuo išskirtinis?

    Praeitų metų „Samsung Galaxy A“ išmaniųjų telefonų serija dizaino požiūriu buvo labai vykusi. Telefonai atrodė labai stilingai, nors, pagal charakteristikas, šiek tiek nusileisdavo kai kuriems kinų analogams. Tenka pripažint...

  • Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?
    Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?

    Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) atsitiktinai aptiktos fosilijos turbūt yra seniausi kada nors rasti grybai, daug senesni, nei iki šiol žinoti mokslui, ir dėl jų tenka perrašyti šių organizmų, kurie nėra nei augalai, nei gyvūnai, ...

Daugiau straipsnių