- Vytenis Radžiūnas, lrt.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje inkilų kabinimo tradicija siekia visą amžių. Bene daugiausiai jų pakabinama ir tokios akcijos rengiamos pavasario pradžioje, tačiau gamtininkai tikina, kad kalendorinės datos nėra aktualu – daug svarbiau atsižvelgti į dienos ilgumą, ir primena, kad reikėtų suskubti – po šio savaitgalio daugeliui paukščių inkilų gali nė neprireikti.
Reikėtų suskubti kabinti inkilus
Šiomis dienomis pradėjo grįžti dalis paukščių, kurie perės inkiluose. Naujos gyvenamosios vietos ieškos ir Lietuvoje žiemoję lesyklų lankytojai: zylės, bukučiai.
„Dar vėliau sugrįš ir inkiluose perintys kukučiai, čiurliai, grąžiagalvės. Todėl inkilai turi būti kabinami šį savaitgalį“, – pridūrė gamtininkas Selemonas Paltanavičius, kurio teigimu, neiškėlusieji inkilų pelėdoms sausį ar vasario pradžioje – jau pavėlavo, mat šie paukščiai perėti pradeda daug anksčiau.
„Varnėnai iš karto sugrįžę žvalgysis inkilų ir, neradę jų, tose vietose neužsibus, todėl inkilų kabinimo tikrai nereikia atidėti kažkokiai datai. Turime savaitgalį, laisvesnę pavakarę – sukalam inkilą ir pakabinam“, – pokalbį su LRT interneto tarnyba tęsė S. Paltanavičius.
Pasak gamtininko, dalį inkilų nevėlu kabinti ir gegužę, nes nemažai paukščių peri du, o kai kurie net tris kartus. Tokie paukščiai kaip didžioji ar mėlynoji zylė, musinukės antrai dėčiai renkasi naują inkilą, todėl ir reikia daugiau inkilų.
Vėlų pavasarį, pasak S. Paltanavičiaus, yra daug kitų darbų, o daugumai paukščių inkilų reikia jau dabar, todėl atidėti šio darbo – ne valia.
Tuo metu Lietuvos paukščių žiedavimo centro vedėjas Ričardas Patapavičius mano, kad vėliau pakabintas inkilas nėra tuščias darbas – pakabintas jis liks kitiems metams, o paukščiams taps net tinkamesnis – patamsės, taps natūralesnis. „Pagaliau paukščiai juose žiemą nakvoja, tai irgi naudinga, todėl niekada nevėlu“, – optimistiškai žvelgia R. Patapavičius.
Masina ilgapirščius ir vandalus
Kaimyno sodyboje ar parke iškelti inkilai vilioja ilgapirščius ir vandalus. Patingėję nukalti inkilus patys, vagys juos nulupa ir pasikabina netoli savo namų ar pardavinėja. „Inkilai gali būti vagiami, ypač gražiai atrodantys. Gėda šnekėti apie tokius dalykus, bet taip yra“, – atsiduso S. Paltanavičius.
Jam priduria ir R. Patapavičius, įvardijęs tai vandalizmo apraiškomis. Pasak vedėjo, viskas priklauso nuo vietų – arčiau miesto ir parkų tokie atvejai gali būti dažnesni, ir duoda patarimą inkilus kabinti kaip galima aukščiau – kad vandalams savo darbą būtų padaryti sunkiau.
Kur pasidarbavo ilgapirščiai, pasak R. Patapavičiaus, galime pamatyti apsižvalgę parkuose – nusukti į šoną ar nudaužti inkilai būna nukritę ant žemės.
Kritiškai žiūri į inkilų kabinimo akcijas
Neretai įvairūs būreliai, jaunimo organizacijos rengia kasmetes akcijas, per kurias kabina inkilus, tačiau S. Paltanavičius į tai žiūri gana kritiškai: „Daroma didžiausia klaida, kai vyksta įvairūs inkilų kabinimo vajai – inkilai atvežami į miesto parką ir taip prikabinami po keletą viename medyje. Tai turbūt labiausiai nevykusio organizavimo pavyzdys, nes kiekvienas paukštis turi savo privačią erdvę“, – lrt.lt kalbėjo gamtininkas.
Jo žiniomis, nuo inkilo, kuriame apsigyveno žvirbliai ar zylės, kitas inkilas turi būti ne arčiau kaip 40 ar 50 metrų, mat paukščiams aplink savo lizdą teks ieškoti maisto ir taip gali prasidėti konkuravimas. „Vieninteliai, kurie gali sugyventi gana draugiškai – varnėnai, kurie gali perėti ir vieno metro atstumu vienas nuo kito“, – pastebi gamtininkas.
Anot S. Paltanavičiaus, inkilus žmonės kelia ne savo nusiraminimui, o dėl paukščių ir, jeigu pagaminę neturime kur jo įkelti, geriau išdalinti žmonėms, turintiems sodybas.
„Visai nesvarbu, kad tai bus ne mano sodyba. Tie inkilai yra paukščiams, o paukščiai – mūsų visų. Galbūt kas nors važiuoja į miškus, tai paprašykim, kad jis į miško gilumą nuvežtų ir pakabintų. Tai bus didžiausias laimėjimas. Gal kažkam ir gražu tos akcijos, bet nėra labai protinga“, – įsitikinęs gamtininkas.
„Pas mus tokių dalykų tikrai nebūna – mes turime ornitologą, miškininką. Iš viso būna penki žmonės, kurie su tuo gyvenime dirba ir tuos medžius prieš akciją sužymi“, – išgirdęs gamtininko nuogąstavimus atsako Všį „Darom“ Kauno filialo direktorius Nemunas Tumavičius.
Šiemet akcijos „Darom“ organizatoriai Kaune organizuos jau trečiąją inkilų kabinimo akciją. 2011-aisiais Panemunės šile buvo pakabinta 60 inkilų. Kovo 17-ąją tikimasi pakabinti dar tiek pat.
***
Specialistai duoda svarbiausius patarimus/reikalavimus gaminant ir keliant inkilus bei aptaria pagrindines klaidas:
• inkilai turi būti sandarūs, jų stogeliai – iš vientisos lentos ir platesni už inkilą;
• nereikėtų inkilų daryti iš nepatvarių medžiagų – kartono ar to, kas neatsparu drėgmei. Priekinė sienelė daroma būtinai iš vientisos tvirtos lentos. Skilus sienelei, plyšyje gali įstrigti paukščių kojos, todėl sparnuočiai gali žūti;
• inkilus tenka valyti, todėl stogelis tvirtinamas 2 vinimis – viena sukalama iki galvutės, kita – iki pusės. Zylės neperi, jeigu yra sezono lizdo liekanų, nes pačios į lizdą prineša įvairių plaukų, vilnos, į kurią patenka įvairūs parazitai. Nevalyti galima tik varnėno ar žvirblio lizdų. Tą atlikti reikėtų pasibaigus sezonui, rudeniop;
• inkilų geriau nedažyti, nebent neutraliomis spalvomis – pilka ar ruda. Jokiais būdais negalima išmarginti geltonai, raudonai ar žaliai, kitomis „rėkiančiomis“ spalvomis, kurios atbaido daugelį paukščių;
• inkilai keliami tušti – paukščiai lizdus juose susuks patys. Inkilus reikėtų kabinti ne žemesniame kaip 3 metrų aukštyje. Pelėdai, jeigu įmanoma, inkilas gali būti pakabintas ir 12 metrų aukštyje. Juos kabinti reikėtų į pietų pusę – taip labiausiai priimtina paukščiams;
• tvirtinti inkilus reikėtų su kabliu, užkabinant ant šakos – taip nežalojamas medis. Blogiausias variantas, kurio tikrai neturėtų būti, inkilų rišimas viela prie medžio – laikui bėgant viela įauga į medieną, per vėtrą medis toje vietoje gali lūžti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?10
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...