Ką išduoda senų knygų kvapas?

Tai, kad jūs užuodžiate senų knygų kvapą, gali būti jų lėto irimo proceso požymis.

Didžiosios Britanijos mokslininkai, pastebėję, jog senų knygų restauratoriai, įvertindami knygų būklę, pasikliauja savo uosle, susidarančioms cheminėms medžiagoms ištirti panaudojo dujų chromatografijos ir masės spektrometrijos technologijas, rašo technologijos.lt.

Moksliniame žurnale „Analytical Chemistry“ publikuotame straipsnyje tyrinėtojai paskelbė, jog jų sukurtas „užuodimo testas“ gali būti naudojamas matuojant senų knygų ir istorinių dokumentų suirimo laipsnį. Bandymo metu surenkamos yrančių puslapių išskiriamos cheminės medžiagos ir tiksliai nustatoma lakių organinių junginių sudėtis. Būtent jie ir sudaro įžymųjį „senų knygų“ kvapą. Teigiama, jog taip būtų galima palengvinti bibliotekoms ir muziejams išsaugoti įvairias vertingas knygas.

University London College mokslininko Matija Strlic vadovaujama tarptautinė tyrinėtojų komanda straipsnyje rašo, jog „Šis išskirtinis kvapas, lygiai kaip ir pats knygų turinys, yra kiekvienos knygos neatskiriama dalis“. Strlic BBC žurnalistams teigė, jog eksperimento idėja kilo stebint muziejaus restauratorių darbą. „Aš dažnai pastebėdavau, jog nustatant būklę restauratoriai dažnai uosdavo kvapą“, prisimena mokslininkas. „Pamaniau, jog jei galėtume pauostyti popierių ir pagal jo išskiriamus junginius pasakytume, kiek jis suiręs, būtų išties puiku“. Naujasis testas kaip tik tai ir padaro. Tyrinėtojų teigimu, skleidžiamų medžiagų derinys priklauso nuo pradinės popieriaus pagrindo sudėties, rašalo ir surišimo technologijos.

Bandymų metu komanda analizavo 72 istorinius straipsnius, datuojamus nuo 19 iki 20 amžiaus. Dalį jų mokslininkai įsigijo per „eBay“ internetinės prekybos sistemą. Taip jiems pavyko nustatyti 15 esminių junginių, pagal kurių proporcijas galima patikimai nustatyti irimo proceso stadiją. „Pats aromatas sudarytas iš šimtų junginių, tačiau šie 15 koduoja pačią svarbiausią mums reikalingą informaciją“, - teigia Strlic. Jis taip pat priduria, jog atlikus tokią cheminę analizę, tarsi „paimamas kiekvienos knygos pirštų atspaudas“. Metodą jo autorių teigimu būtų galima pritaikyti ne tik knygoms, bet ir kitiems istoriniams artefaktams saugoti.