Ką daryti su mirusiųjų paskyromis virtualiame pasaulyje?

John Wightmann, Nebraskos valstijos deleguotas JAV senatorius, pasiūlė įstatymo projektą, kuris skirtis gana aktualiam klausimui: ką daryti su mirusio žmogaus skaitmeniniais aktyvais – su informacija, saugoma socialiniuose tinkluose arba „debesyse“?

Dokumente teigiama, jog testamento vykdytojas automatiškai gauna prieigą prie anapilin išėjusio paskyrų, o vėliau gali nuspręsti, uždaryti juos, ar paversti online memorialu. Šiuo metu vienintelė valstija, kur galioja panašus įstatymas – tai Oklahoma, kuri tokį teisės aktą priėmė dar 2010 metais.

Daugumas socialinių tinklų šiuo klausimu turi savo specialias taisykles, tačiau kiekvienas jų – savas. Pavyzdžiui, Facebook leidžia šeimos nariams mirusio vartotojo paskyrą paversti uždaru memorialu. Draugai ir giminės gali palikti pranešimus ant mirusiojo  „Sienos“. Tuo tarpu Twitter tiesiog pašalina mirusiojo paskyrą, kai tik paaiškėja apie paskyros savininko mirtį. Abu socialiniai tinklai neatskleidžia prisijungimo vardo ir slaptažodžio.

Tam, kad gauti prieigą prie GMail, reikalinga, jog artimiausi mirusiojo giminės ne tik parodytų mirties liudijimą, tačiau tarp anapilin išėjusio laiškų matytųsi susirašinėjimas su tais pačiais giminėmis (aišku, kai paskyros savininkas dar buvo gyvas).

Kartais tokie sunkumai tampa rimta kliūtimi ir giminės nesiima tvarkyti mirusiųjų paskyrų, taigi pasitaiko kuriozinių situacijų, kai Facebook laikas nuo laiko bando įpiršti mirusįjį į kieno nors draugų ratą.

Dar sudėtingesni reikalai su kitais skaitmeniniais aktyvais. Jei finansinių resursų likutį PayPal sistemoje gali testamentu palikti giminėms, draugams ar dar kam nors (šie paskui viską gali išsigryninti), tai sukauptų muzikinių kompozicijų ir filmų sistemoje iTunes nepavyks – viskas „užšaldoma“.

Beje, galima sudaryti specialų skaitmeninį testamentą. Visa eilė firmų siūlo įgyvendinti tokiuose dokumentuose įrašytą būsimų „nabašnikų“ skaitmeninę valią. Arba už $29,99 per metus tokios kompanijos prižiūrės mirusiojo paskyrą socialiniame tinkle, arba viską perduos testamente nurodytiems asmenims.

O kol kas reikia pažymėti, jog minėto senatoriaus J. Wightmann‘o pasiūlytas įstatymo projektas kelią skinasi labai sunkiai. Praėjusią savaitę projekto aptarimas buvo atidėtas, kadangi nuspręsta, jog būtina išklausyti socialinių tinklų nuomonės ir išspręsti daugybę klausimų dėl konfidencialumo. Pavyzdžiui, ar turi testamente įvardintas asmuo teisę peržiūrėti visą mirusiojo informaciją?