J.Oleko įžvalgos: Švietimo įstatymas diskriminuoja valstybines mokyklas

Seime pradėta svarstyti nauja Švietimo įstatymo redakcija diskriminuoja valstybines mokymo įstaigas, teigia socialdemokratas Juozas Olekas.

Jo teigimu projekte matyti „aiški privatizavimo švietimo sistemos tendencija“ ir „valstybinių, savivaldybių mokyklų diskriminacija“.

J.Oleko teigimu, pagal įstatymo projektą privačioms mokykloms suteikiama teisė pasirinkti visus bendrojo lavinimo mokyklų tipus, taip pat – ir išlaikant miestuose vadinamąsias ilgąsias gimnazijas - nuo 1 iki 12 klasės.

„Nevalstybinėms mokykloms, kurių steigėjai gali būti ir fiziniai asmenys, ir įvairios religinės bendruomenės, leidžiama išlaikyti „ilgąją gimnaziją“ arba anksčiau mūsų vadintą vidurinę mokyklą (...). Valstybinėse arba savivaldybių mokyklose tokios „ilgosios gimnazijos“ galimos tik atskiruose kaimukuose arba mažuose miesteliuose. Didžiuosiuose miestuose jos neleidžiamos“, - pirmadienį per spaudos konferenciją sakė socialdemokratas.

Pasak jo, tokiu būdu daliai vaikų sudaromos nevienodos sąlygos.

„Jeigu jie pasirenka savivaldybių mokyklą, turi keliauti iš mokyklos į mokyklą. Tai sukelia, man atrodo, labai pagrįstą nepasitenkinimą tiek tėvų, tiek mokyklų bendruomenių, pedagogų, taip priešpastatoma į skirtingas situacijas valstybinė ir nevalstybinė mokykla“, - dėstė J.Olekas.

Jo teigimu, ugdymo sąlygos ir valstybinėms, ir nevalstybinėms mokykloms privalo būti vienodos.

„Jeigu yra pakankamas vaikų skaičius, apie tą mokyklą tankiai apgyvendinta, ir kaimiškoje vietovėje, ir mieste tokia vidurinė mokykla arba ilgoji gimnazija turi teisę egzistuoti“, - tvirtino J.Olekas.

Jis pranešė, kad socialdemokratai teiks pataisas Švietimo įstatymo projektui, kad „būtų užtikrintos lygios sąlygos visoms mokykloms“.

Seimas praėjusią savaitę pradėjo svarstyti naują Švietimo įstatymo redakciją. Joje numatyta nemažai naujovių. Pagal projektą po dvejų metų Lietuvoje turėtų nebelikti vidurinių mokyklų, bet atsirastų progimnazijos, vaikus reikėtų pradėti ugdyti nuo pat gimimo. Valstybė taip pat įsipareigotų finansuoti užsienio lietuvių veiklą lituanistinio švietimo srityje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių