Ispanijoje rasti pirmieji neandertaliečių olų piešiniai

Olų piešiniai Malagoje, Ispanijoje, gali būti seniausi iki šiol aptikti ir pirmieji, kuriuos sukūrė neandertaliečiai.

Keistai į DNR dvigubą spiralę panašūs piešiniai iš tiesų vaizduoja ruonius, kuriuos vietos gyventojai tuomet valgė, aiškina Jose Luisas Sanchidrianas iš Kordobos universiteto Ispanijoje. Jie neturi „jokių analogų paleolitiniame mene“, pridūrė jis. Anot mokslininkų, radioaktyviosios anglies metodu nustatyta, kad šalia šešių piešinių Ispanijos Nerja olose rastoms medžio anglies liekanoms gali būti 42,3–43,5 tūkst. metų, praneša NewScientist.com. 

Tai leidžia manyti, kad piešiniai gali būti daug senesni nei 30 tūkst. metų senumo Chauvet olų tapyba pietryčių Prancūzijoje, laikoma ankstyviausiu paleolitinio urvų meno pavyzdžiu. 

Kitas žingsnis – nustatyti piešinių pigmentų amžių. Jei bus patvirtinta, kad jų amžius panašus, bus galima rimtai tvirtinti, kad šie piešiniai – neandertaliečių rankų darbas. Tai būtų „tikra akademinė sensacija“, teigia J. L. Sanchidrianas, mat visus kitus olų piešinius, kaip manoma, sukūrė šiuolaikinis žmogus. 

Neandertaliečiai iš tiesų galėjo šiuos piešinius sukurti, mat manoma, kad jie Iberijos pusiasalio pietuose ir vakaruose gyveno dar prieš 37 tūkst. metų – 5 tūkst. metų po to, kai likusioje Europos dalyje juos pakeitė ar asimiliavo šiuolaikiniai žmonės. 

Iki šiol manyta, kad neandertaliečiai neturėjo gebėjimų kurti meno kūrinius. Tačiau šis požiūris ėmė kisti, kai atrasta keletas dekoruotų objektų iš akmens ir kriauklių. Vis dėlto jokia išlikusi olų tapyba iki šiol mūsų pusbroliams nebuvo priskirta. 

Dabar kai kurie tyrėjai mano, kad neandertaliečiai pasižymėjo tokiais pat simbolizmo, vaizduotės ir kūrybiškumo gebėjimais kaip ir šiuolaikiniai žmonės. 

Šis atradimas yra „potencialiai žavingas“, teigia Paulas Pettittas iš Sheffieldo universiteto Jungtinėje Karalystėje. Tačiau jis perspėja, kad olų piešinių amžiaus nustatymas kelia problemų ir pabrėžia, kad būtina išsiaiškinti, kada jie sukurti. 

„Net keletas vietovių, kurias mes manome gerai suprantą, tokios, kaip Chauvet grota Prancūzijoje, yra labai problematiškos kalbant apie jų amžių“, – teigia jis. 

Jei piešinių amžius bus patvirtintas, P. Pettittas vis tiek neatmeta galimybės, kad tai galėjo būti šiuolaikinių žmonių piešinys. 

„Negalime būti visiškai tikri, kad tuo metu Homo sapiens nebuvo Ispanijos pietuose“, – pažymi jis. 

J. L. Sanchidrianas neatmeta galimybės, kad piešinius sukūrė ankstyvieji Homo sapiens, tačiau teigia, kad ši teorija „yra labiau hipotetinė“ nei idėja, kad jų autoriai – neandertaliečiai. 

Nerja ruonių piešinių datavimo darbai prasidės 2013 metais. Kol kas didžiulėje urvų sistemoje, kurią 1959 metais aptiko šikšnosparnius medžioję berniukai, tęsiami plataus masto kasinėjimo darbai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

sigis

sigis portretas
Bet tik prisiminki urvinį žmogų Po kokiu jis gyveno stogu??????ir kokie jo piešiniai ant smėlio ,ant sienų.....medyje....

Panašus

Panašus portretas
Šitas vyras nuotraukoje labai panašus į mano laiptinės kaimyną - dabar supratau kas teplioja laiptinės sienas...

neissigimelis

neissigimelis portretas
nu grynas lietuvis.Dabar i Seima pretenduosiantis,ten pas savus.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių