Internete – sukčių lizdas

Pastaruoju metu padažnėjo atvejų, kai Lietuvos gyventojams el. paštu siunčiamos žinutės, kuriomis sukčiai siekia apgauti adresatą, jį gundydami pelningais verslo pasiūlymais ar neįtikimai pigiomis, tačiau vertingomis prekėmis ar paslaugomis.

Vaizdingai apibūdinę didžiulę būsimą naudą, nusikaltėliai visuomet kelia išankstinio mokėjimo sąlygą. Prašomos sumos svyruoja nuo keliolikos iki keliasdešimt tūkstančių eurų ar dolerių, tačiau, be abejo, visuomet yra pasisavinamos nevykdant duotųjų pažadų. Pateikiame keletą patarimų, galinčių padėti išvengti sukčiautojų internetu pinklių.

Dažniausia tikimybė savojoje el. pašto dėžutėje rasti užsieniečio sukčiautojo (dažniausiai gyvenančio Afrikos žemyne) laišką, tačiau šis nusikalstamas verslas pakankamai patrauklus ir Lietuvos bei jos kaimynių piliečiams. Sukčių siūlymai būna patys įvairiausi.

Dažniausi atvejai, kai afrikietis (ypač dažnai - Nigerijos gyventojas) aukai siūlo „išskirtinį“ ypač pelningą susitarimą. Prisistatydamas banko darbuotoju, turtingu paveldėtoju, aukštas pareigas užimančiu valstybės tarnautoju ar politiku (melagingo prisistatymo variacijų skaičius išties didžiulis), sukčius informuoja auką, kad ieško patikimo asmens ar įmonės užsienyje, į kurios sąskaitą galėtų pervesti dešimtis milijonų dolerių.

Sukčiai iškalbingai, tačiau pakankamai naiviai pasakoja apie dėl banko sąskaitos savininko ir visų galimų jo turto paveldėtojų mirties, permokėtų mokesčių, politinių aplinkybių, teisinių netobulumų, biurokratinių ar techninių klaidų ir kt. banko sąskaitoje (-se) esančius, bet niekam nepriklausančius didelius pinigus. Juos siūloma pasisavinti pervedant į kitą, el. laiško gavėjui priklausančią banko sąskaitą ir vėliau pasidalinant. Radę patiklią auką, nusikaltėliai tuojau prašo pervesti pinigus, jų teigimu reikalingus papirkti atsakingus asmenis, sumokėti išgalvotus mokesčius, padengti transakcijos išlaidas ar kitaip pašalinti tariamas kliūtis pinigų deponavimui kitoje sąskaitoje. Sudarant autentiškumo ir patikimumo įspūdį, dokumentų klastotės pateikiamos oficialiai atrodančiuose, pasirašytuose bei antspauduotuose vyriausybiniuose ar verslo įmonių dokumentų blankuose, siunčiami banko išrašai ir pan.

Kokie požymiai gali padėti atpažinti tokius sukčiautojus? Beveik visi sukčių el. laiškai neturi konkretaus adresato. Apsiribojama paties bendriausio pobūdžio kreipiniais arba laiškai skiriami „Direktoriui“, „Vadovui“, „Pareigūnui“, „Atsakingam asmeniui“ ir pan. Tačiau, tuojau po kreipinio, laišką siekiama įasmeninti ir aiškinama, jog adresatas pasirinktas dėl puikių rekomendacijų ar tiesiog dėl siuntėjui nepaaiškinamu būdu žinomo sąžiningumo, patikimumo, verslumo ir įvairių kitų išskirtinių gerųjų savybių. Laiškas lydimas prierašais: „konfidencialu“, „skubu“, „ypač svarbu“ ir t. t.

Dažnai aptinkamos akivaizdžios rašybos ir gramatikos klaidos – jos padaromos tyčia, siekiant sudaryti asmeninio susirašinėjimo įspūdį. Iš tiesų, sukčių laiškai yra parengiami pakankamai kruopščiai, yra tipiniai ir tiražuojami labai plačiai. Laiške rašoma apie galimybę pasipelnyti, tačiau neužsimenama, kad iš lengvatikės aukos bus prašoma išankstinio mokėjimo įvairioms išlaidoms padengti. Toks prašymas atsiunčiamas vėliau, aukai „prarijus kabliuką“ ir atsakius į pirmąjį laišką. Laiškai dažnai rašomi didžiosiomis raidėmis. Dažnai sukčių laiškuose aptinkamos emocionalaus stiliaus ir turinio formuluotės, nebūdingos dalykiniam laiškui – jomis pabrėžiamas progos pralobti unikalumas, skatinamas godumas, apeliuojama į adresato paslaugumą bei supratingumą, pataikaujama. Gavę atsakymą į laišką, užsimezgus susirašinėjimui, tačiau nepavykus išvilioti pinigų, sukčiai siekia bent jau sužinoti kuo daugiau asmeninės informacijos apie korespondentą. Ši informacija gali jiems praversti vėliau, arba asmens duomenys gali virsti preke.

Įvairūs sukčiavimo naudojantis internetu būdai turi kelis ar visus paminėtus sukčiavimo požymius, tačiau gali būti įvairiarūšiai. Svarbu atminti svarbiausiąjį juos vienijantį bruožą – prašoma išankstinio mokėjimo, bet nesuteikiamos jokios garantijos. Internetiniai sukčiai dažnai siūlosi padėti pigiau įsigyti prekių. Pavyzdžiui, jie teigia gyvenantys JAV ir galintys nupirkti dėl valiutų kurso pigesnių prekių, kurias atsiųsiantys vėliau, gavę pinigus prekėms įgyti. Jie tikina, galintys nupirkti prekes dėl tik jiems taikomo ypatingo kliento statuso, nuolaidų sistemos ar pirkti uždarose, registravimosi ar pakvietimo tapti klientu reikalaujančiose el. parduotuvėse ir el. prekybos portaluose, kurių prekiautojai nesiunčia prekių į Lietuvą.

Sukčiai stebi skelbimus apie parduodamus brangesnius daiktus, ypač automobilius. 2010 m. birželio mėn. apie parduodamą automobilį lietuviškoje interneto svetainėje paskelbęs vilnietis susilaukė Dramblio Kaulo Kranto gyventojo el. paštu atsiųsto pasiūlymo pirkti šį nepigų automobilį. „Pirkėjas“ pirmiausiai paprašė atsiųsti 780 eurų padengti "tarptautinės prekybos mokesčius". Stebėtina, tačiau atsiranda žmonių, patikėjusių didžiuliais laimėjimais realiose ar neegzistuojančiose loterijose, nors šie žmonės jose savanoriškai nedalyvavo, juolab, neįsigijo jokio loterijos bilieto. Paslaugūs „geradariai“ praneša apie laimėjimus, kuriuos atsiimant tereikia įvykdyti vieną nedidelę sąlygą...

Policija primena gyventojams apie būtinumą saugoti visus savo ir savo artimųjų asmens duomenis. Sukčiams ir kitiems nusikaltėliams gali praversti ne tik tokie svarbūs duomenys, kaip piliečio asmens kodas, banko mokėjimo kortelės ar banko sąskaitos numeris, prisijungimo internetu kodai bei slaptažodžiai. Nežinomiems asmenims ar organizacijoms nerekomenduotina teikti ir savo telefono numerio, dažniausiai naudojamo el. pašto adreso.

Neteikite jokių asmens duomenų, jei abejojate prašymo pateikti šiuos duomenis tikslingumu. Bet koks nepagrįstas pasitikėjimas, nesaugomas turtas ar neapdairus elgesys su vertybėmis kelia realią riziką.

Galimybė lengvai pralobti gali paskatinti vogti ir sukčiauti net tuos, kas įprastomis aplinkybėmis neparodė nusikalstamų polinkių. Pavyzdžiui, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos – prieš keletą metų, pardavęs butą ir gavęs didelę pinigų sumą, Vilniuje gyvenantis vyriškis ne vieną sykį audringai linksminosi su draugais, mažai tesirūpindamas savo turtu. Įtariama, kad šio vyro draugai, pasinaudodami jo bejėgiška būkle ir dokumentais, iš banko sąskaitos neteisėtai paėmė daugiau kaip 200 tūkst. litų.

Būkite apdairūs ir atsargūs internetinėje erdvėje, visur ir visuomet saugokite savo materialųjį turtą ir asmens duomenis. Sulaukę sukčių pasiūlymų ar pajutę grėsmę tapti sukčiavimo ar kitokio nusikaltimo auka, neatidėliodami kreipkitės į policiją.

Nusikaltimus interneto erdvėje tiria Policijos departamento prie VRM Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdyba.