- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniuje kuriamas Jungtinis gyvybės mokslų centras, kuris yra vienas svarbiausių integruotų mokslo, studijų ir verslo slėnių projektų.
Švietimo ir mokslo ministerija nurodo, kad moderniame ir naujausia įranga aprūpintame atviros prieigos mokslinių ir mokomųjų laboratorijų komplekse šalies mokslininkai tyrinės žmogaus genomą, ieškos naujų vėžio bei kitų sunkių ligų diagnostikos bei gydymo būdų, plėtos biotechnologijų taikymą aplinkosaugoje, pramoniniuose procesuose ir kitose srityse.
„Tikime, kad naujausia įranga aprūpintas centras, atliekantis tarptautinio lygio tyrimus ir kuriamos pažangios technologijos, taps traukos centru užsienio mokslininkams bei verslo investicijoms“, - pažymėjo švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
„Gyvybės mokslų centre bus sukoncentruotas biotechnologijų ir molekulinės medicinos technologinis-mokslinis potencialas, sudarytos puikios praktinio mokymo sąlygos studentams, – teigia Vilniaus universiteto strateginės plėtros prorektorius Juozas Rimantas Lazutka. – Lietuva turi palyginti neblogai išplėtotą biotechnologijų pramonę, tačiau net ir krizės metu susiduriame su šios srities specialistų trūkumu. Todėl sieksime, kad į mokslinę veiklą aktyviau įsitrauktų studentai, kad jie įgytų daugiau praktinių žinių, o baigę studijas – rinktųsi biotechnologijų tyrėjo profesiją , steigtų naujas inovatyvių technologijų įmones“.
Jungtinį gyvybės mokslų centrą, finansuojamą Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis, kuria Vilniaus universitetas (VU) kartu su partneriais – Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Biotechnologijos, Biochemijos ir VU Onkologijos institutais. Projekto bendra vertė – 125,4 mln. litų, iš kurių apie 106 mln. litų skirs ES fondai, likusi dalis – valstybės lėšos.
Šiandien naujo centro kūrimo sutartį pasirašė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, Vilniaus universiteto rektorius akademikas Benediktas Juodka ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Keizeris.
Įgyvendinant projektą, numatoma pastatyti pasaulinius standartus atitinkantį naują 21 tūkst. kv. m. ploto atviros prieigos laboratorijų ir mokomųjų auditorijų pastatą, į kurį persikels Biotechnologijos ir Biochemijos institutai, dalis VU Gamtos mokslų fakulteto laboratorijų.
Jungtiniame gyvybės mokslo centre bus įkurta 10 biotechnologijų ir molekulinės medicinos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) centrų, kuriuose veiks 23 moderniausia įranga aprūpintos atviros prieigos mokslinės laboratorijos. Taip pat bus įrengta 18 studentams skirtų mokomųjų laboratorijų, sukurta apie 100 naujų darbo vietų mokslininkams ir tyrėjams.
Centre geriausi šalies mokslininkai planuoja kurti naujas vakcinas nuo vėžio, tirti lietuvių genetines ypatybes ir tiksliau parinkti tinkamus gydymo būdus, kurti naujas lėtinių ligų diagnostikai skirtas technologijas bei kt.
Dar viena veiklos krypčių – didinti biotechnologijų panaudojimą aplinkosaugoje bei kitose srityse. „Dažnai biotechnologijos klaidingai siejamos tik su genetiškai modifikuotų produktų kūrimu. Šios srities mokslininkų pasiekimai taikomi daugelyje sričių, pavyzdžiui, gaminant biokurą ar renkant į jūrą išsiliejusius teršalus“, – pažymėjo J. R. Lazutka.
Švietimo ir mokslo ministerijos ES paramos valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto Vytauto Čepo teigimu, bus išplėtota daugiau kaip 29 tūkst. kvadratinių metrų ploto infrastruktūra, sukurta 1200 naujų darbo vietų. Vilniuje „Santaros“ ir „Saulėtekio“ slėnių kūrimui iš ES struktūrinių fondų iš viso numatyta skirti beveik 428 mln. litų. Dar beveik pusę tiek sudarys privačios investicijos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?7
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...