- grynas.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tarša – tai kenksmingų medžiagų išmetimas į orą, vandenį ar dirvožemį. Įvairūs teršalai gali nepataisomai paveikti ištisas ekosistemas, žmonių, augalų ir gyvūnų gyvenimą. Toksinėms medžiagoms itin jautrūs vaikai ir pagyvenę žmonės. Dauguma teršalų organizmuose kaupiasi pamažu.
Oro tarša
Oro teršalai gali būti kietųjų dalelių arba dujinio pavidalo. Dauguma – kancerogeninės medžiagos. Žmonės, kurie kvėpuoja šiomis nuodingomis dalelėmis, gali susirgti astma, be to žalojama reprodukcinė sistema. Anot „JAV aplinkos apsaugos agentūros“, dėl oro taršos naujagimiai gali gimti su defektais. 1995 m. atliktas tyrimas parodė, kad yra ryšys tarp oro taršos ir padidėjusio mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei dėl kvėpavimo takų problemų. Tačiau oro teršalų toksinai veikia ne tik žmones. Kai kurie toksinai – tokie kaip gyvsidabris, nusėda ant augalų ir patenka į vandens šaltinius, kuriuos vartoja gyvūnai. Tokiu būdu šių nuodų poveikis pasklinda per visą mitybos grandinę. Gyvūnai, esantys mitybos grandinės viršuje, gauna didžiausią toksinų dozę.
Vandens tarša
Vanduo – būtinas gyvybės šaltinis. Tiek žmonėms, tiek gyvūnams reikia švaraus geriamojo vandens. Ūkininkams vanduo reikalingas pasėlių laistymui. Žmonės mėgsta poilsiauti prie upių ir ežerų. Nelaimei, šie gamtos turtai labai greitai užteršiami dėl žemės ūkio nuotekų, netoli esančių kasyklų, atliekų perdirbimo įrenginių ir industrinių atliekų, kuriomis atsikratoma netinkamose vietose. „JAV aplinkos apsaugos agentūra“ tikrina 80 skirtingų teršalų rūšių, galinčių užteršti geriamą vandenį. Mikrobiniai teršalai apima bakterijas ir virusus. Daugumos žmonių organizmai atmeta mikrobinius teršalus, tačiau žmonės, kurių imuninė sistema ne tokia stipri, gali rimtai susirgti. Pavojingiausi tokie teršalai kaip cheminiai tirpalai, pesticidai, radis ir arsenas. Tokio tipo teršalai žmonėms gali sukelti ilgalaikes sveikatos problemas. Šiems teršalams patekus į gamtą gyvūnai ir augalai gali net žūti.
Šiukšlinimas
Į šiukšles ne tik bjauru žiūrėti, bet jos ir pavojingos. Dažniausiai jos susideda iš plastiko, metalo ar stiklo – medžiagų, kurios aplinkoje ilgai nesuyra. Žmonės, o ypač vaikai, gali rimtai susižeisti dėl ne vietoj numesto sudužusio butelio ar surūdijusio metalo gabalo. Medicininės ir sanitarinės atliekos – biorizikingos ir nuo jų galima susirgti. Ką jau kalbėti apie tai, kad prišiukšlinti parkai ir paplūdimiai praranda savo natūralų žavesį, o žmonės jų ima vengti. Be to, šiukšlinimas – mirtinai pavojingas gamtai, o ypač – jūros gyvūnams. Gatvių šiukšlės nubėga į kanalizaciją, vandentakius ir galiausiai pakliūna į vandenyną. Kai kurios šiukšlės po to išmetamos į pakrantes. Kitos – lieka vandenyje, keldamos mirtiną pavojų faunai ir florai. Šiukšlių raizgalynėje įsipainioję gyvūnai žūsta lėtai ir skausmingai. Įsipainioti į šiukšlių sankaupas itin linkę paukščiai, rinkdami medžiagas lizdams sukti. Smalsus gyvūnas, nurijęs šiukšlę, gali numirti iš bado, jei svetimkūnis užblokuoja virškinamąjį traktą. Be to, šiukšlių sankaupos, tirštai nudengę jūrų dugną, – taip pat labai kenksmingos. Toksinės šiukšlių medžiagos kaupiasi žuvų organizmuose, tokiu būdu keldamos pavojų žmonėms ir gyvūnams esantiems mitybos grandinės viršuje.
Dirvožemio tarša
Dirvožemio tarša – tai kenksmingos skystos arba kietos dalelės susimaišiusios su dirva. Teršalai gali būti prilipę prie grumsto arba dirvožemio tarpeliuose. Dirvožemis užteršiamas, kai pavojingos medžiagos išpilamos ar užkasamos į žemę. Kai kurie teršalai gali tiesiog nusėsti ant dirvožemio, pvz.: įvairūs chemikalai arba fabrikų išmetamos į orą atliekų dalelės. Augalai, augantys užterštame dirvožemyje, pavojingų medžiagų gauna per šaknis. Žmonės ir gyvūnai, kurie paskui tokius augalus valgo, gali susirgti. Be to žmonės ir gyvūnai gali prisikvėpuoti iš dirvožemio dulkių pavidalu į orą patenkančių teršalų, kiti pavojingi chemikalai į žmonių organizmą gali pakliūti per odą. „Amerikos epidemiologijos žurnale“ išspausdinti 20-ies metų tyrimo duomenys parodė, kad žmonės, į kurių organizmą pateko dioksinai iš užkrėstų dirvų, diabetu, širdies ir kraujagyslių bei endokrininėmis ligomis sirgo kur kas dažniau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?10
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...