Gyvenkime ekologiškai: kokią žalą daro tarša?

Tarša – tai kenksmingų medžiagų išmetimas į orą, vandenį ar dirvožemį. Įvairūs teršalai gali nepataisomai paveikti ištisas ekosistemas, žmonių, augalų ir gyvūnų gyvenimą. Toksinėms medžiagoms itin jautrūs vaikai ir pagyvenę žmonės. Dauguma teršalų organizmuose kaupiasi pamažu.

Oro tarša

Oro teršalai gali būti kietųjų dalelių arba dujinio pavidalo. Dauguma – kancerogeninės medžiagos. Žmonės, kurie kvėpuoja šiomis nuodingomis dalelėmis, gali susirgti astma, be to žalojama reprodukcinė sistema. Anot „JAV aplinkos apsaugos agentūros“, dėl oro taršos naujagimiai gali gimti su defektais. 1995 m. atliktas tyrimas parodė, kad yra ryšys tarp oro taršos ir padidėjusio mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei dėl kvėpavimo takų problemų. Tačiau oro teršalų toksinai veikia ne tik žmones. Kai kurie toksinai – tokie kaip gyvsidabris, nusėda ant augalų ir patenka į vandens šaltinius, kuriuos vartoja gyvūnai. Tokiu būdu šių nuodų poveikis pasklinda per visą mitybos grandinę. Gyvūnai, esantys mitybos grandinės viršuje, gauna didžiausią toksinų dozę.

Vandens tarša

Vanduo – būtinas gyvybės šaltinis. Tiek žmonėms, tiek gyvūnams reikia švaraus geriamojo vandens. Ūkininkams vanduo reikalingas pasėlių laistymui. Žmonės mėgsta poilsiauti prie upių ir ežerų. Nelaimei, šie gamtos turtai labai greitai užteršiami dėl žemės ūkio nuotekų, netoli esančių kasyklų, atliekų perdirbimo įrenginių ir industrinių atliekų, kuriomis atsikratoma netinkamose vietose. „JAV aplinkos apsaugos agentūra“ tikrina 80 skirtingų teršalų rūšių, galinčių užteršti geriamą vandenį. Mikrobiniai teršalai apima bakterijas ir virusus. Daugumos žmonių organizmai atmeta mikrobinius teršalus, tačiau žmonės, kurių imuninė sistema ne tokia stipri, gali rimtai susirgti. Pavojingiausi tokie teršalai kaip cheminiai tirpalai, pesticidai, radis ir arsenas. Tokio tipo teršalai žmonėms gali sukelti ilgalaikes sveikatos problemas. Šiems teršalams patekus į gamtą gyvūnai ir augalai gali net žūti.

Šiukšlinimas

Į šiukšles ne tik bjauru žiūrėti, bet jos ir pavojingos. Dažniausiai jos susideda iš plastiko, metalo ar stiklo – medžiagų, kurios aplinkoje ilgai nesuyra. Žmonės, o ypač vaikai, gali rimtai susižeisti dėl ne vietoj numesto sudužusio butelio ar surūdijusio metalo gabalo. Medicininės ir sanitarinės atliekos – biorizikingos ir nuo jų galima susirgti. Ką jau kalbėti apie tai, kad prišiukšlinti parkai ir paplūdimiai praranda savo natūralų žavesį, o žmonės jų ima vengti. Be to, šiukšlinimas – mirtinai pavojingas gamtai, o ypač – jūros gyvūnams. Gatvių šiukšlės nubėga į kanalizaciją, vandentakius ir galiausiai pakliūna į vandenyną. Kai kurios šiukšlės po to išmetamos į pakrantes. Kitos – lieka vandenyje, keldamos mirtiną pavojų faunai ir florai. Šiukšlių raizgalynėje įsipainioję gyvūnai žūsta lėtai ir skausmingai. Įsipainioti į šiukšlių sankaupas itin linkę paukščiai, rinkdami medžiagas lizdams sukti. Smalsus gyvūnas, nurijęs šiukšlę, gali numirti iš bado, jei svetimkūnis užblokuoja virškinamąjį traktą. Be to, šiukšlių sankaupos, tirštai nudengę jūrų dugną, – taip pat labai kenksmingos. Toksinės šiukšlių medžiagos kaupiasi žuvų organizmuose, tokiu būdu keldamos pavojų žmonėms ir gyvūnams esantiems mitybos grandinės viršuje.

Dirvožemio tarša

Dirvožemio tarša – tai kenksmingos skystos arba kietos dalelės susimaišiusios su dirva. Teršalai gali būti prilipę prie grumsto arba dirvožemio tarpeliuose. Dirvožemis užteršiamas, kai pavojingos medžiagos išpilamos ar užkasamos į žemę. Kai kurie teršalai gali tiesiog nusėsti ant dirvožemio, pvz.: įvairūs chemikalai arba fabrikų išmetamos į orą atliekų dalelės. Augalai, augantys užterštame dirvožemyje, pavojingų medžiagų gauna per šaknis. Žmonės ir gyvūnai, kurie paskui tokius augalus valgo, gali susirgti. Be to žmonės ir gyvūnai gali prisikvėpuoti iš dirvožemio dulkių pavidalu į orą patenkančių teršalų, kiti pavojingi chemikalai į žmonių organizmą gali pakliūti per odą. „Amerikos epidemiologijos žurnale“ išspausdinti 20-ies metų tyrimo duomenys parodė, kad žmonės, į kurių organizmą pateko dioksinai iš užkrėstų dirvų, diabetu, širdies ir kraujagyslių bei endokrininėmis ligomis sirgo kur kas dažniau.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kuo nustebins „Mokslo sala“?
    Kuo nustebins „Mokslo sala“?

    Praėjusį ketvirtadienį iš penkių senojo žemyno valstybių atvykę profesionalai padėjo stiprius pamatus Kaune planuojamo mokslo populiarinimo centro koncepcijos sukūrimui. Intensyvią sesiją Kaune surengę mokslo centrų ekspertai galutinius sav...

    5
  • „Facebook“ griežtina kovą su propaganda
    „Facebook“ griežtina kovą su propaganda

    „Facebook“ ketvirtadienį pranešė griežtinantis saugumą, siekiant atremti vyriausybių ir kitų subjektų pastangas skleisti dezinformaciją ar manipuliuoti diskusijomis dėl politinių priežasčių. ...

    3
  • NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų
    NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų

    Bepilotis NASA aparatas „Cassini“ sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų, nors kurį laiką buvo dingęs ryšys su Žeme, bet vėliau jis atgijo, pranešė JAV kosmoso tyrimų agentūra ketvirtadienį. ...

  • „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą
    „Mokslo sriuba“: keturi būdai panaudoti mūsų nuotekose esantį dumblą

    Pagalvoję apie miestų nuotekų valymo procesą, daugelis pirmiausia įsivaizduojame nosį riečiantį kvapą, ištisus kalnus po valymo likusių atliekų. ...

  • Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės
    Jauni išradėjai griauna mitus, kad chemija – baubas, o fizika – džiunglės

    Agurkų sėklos languose, stiklainiuose spalvotos salotos, o termostate pačių augintos bakterijos – taip atrodo VII forto kazematų laboratorija, kur jaunieji išradėjai griauna mitus, esą chemija – baubas, o fizika – džiunglės. ...

  • Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės
    Pirmajam Lietuvos lazeriui įsižiebti padėjo kelnės

    Dabar Lietuva pasaulyje pirmauja mokslinių lazerių srityje. Tačiau pirmojo lazerio įžiebimas prieš daugiau nei penkiasdešimt metų tai padariusiam fizikui prof. Juozui Vidmančiui Vaitkui  primena anekdotinę istoriją. „[Soviet...

  • Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų
    Sporto halėje e-sportininkai rungėsi dėl tūkstantinių prizų

    Penktadienį prasidėjo 10 dienų truksiantis informatiškiausias studentų festivalis „InfoShow“. Tradiciškai renginių maratoną pradėjo jau penkioliktus metus rengiama elektroninio sporto fiesta „InfoShow Lan Party“. Le...

  • „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?
    „Galaxy S8“ prieš „iPhone“: kuris pranašesnis?

    Varle.lt specialistų manymu, naujieji „Samsung“ flagmanai tikrai gali drąsiai pretenduoti į geriausių 2017 metų išmaniųjų telefonų titulą. Pagal kai kuriuos parametrus jie lenkia net naujausią „Apple“ išmanųjį....

    1
  • „Galaxy A5 <span style=color:red;>(2017)</span>“: kuo išskirtinis?
    „Galaxy A5 (2017)“: kuo išskirtinis?

    Praeitų metų „Samsung Galaxy A“ išmaniųjų telefonų serija dizaino požiūriu buvo labai vykusi. Telefonai atrodė labai stilingai, nors, pagal charakteristikas, šiek tiek nusileisdavo kai kuriems kinų analogams. Tenka pripažint...

  • Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?
    Pokytis evoliucijoje: rasti seniausi pasaulyje grybai?

    Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) atsitiktinai aptiktos fosilijos turbūt yra seniausi kada nors rasti grybai, daug senesni, nei iki šiol žinoti mokslui, ir dėl jų tenka perrašyti šių organizmų, kurie nėra nei augalai, nei gyvūnai, ...

Daugiau straipsnių