Genealogija: vakar ir šiandien

Evoliucija žmogui dovanojo smegenis ir tam, kad jis suvoktų laiko tėkmę, domėtųsi savo ateitimi ir praeitimi. Daugelį žmonių žavi pasaulio istorija, intriguoja jų pačių kilmė.

Todėl greta istorijos mokslo gyvuoja ir genealogija - žmogaus ar jo giminės šaknų ieškojimas. Ar tai mokslas?

Iki šiol genealogija buvo informacijos paieška senose bažnytinėse knygose, archyvuose, kad būtų galima išauginti puošnų žmogaus kilmės genealoginį medį, rašo technologijos.lt.
Tokius tyrimus ir paieškas skatina žmogiškas smalsumas ir kartais - tuštybė. Vieni kildina save iš kunigaikščių, kiti iš bajorų ir taip galbūt jaučiasi reikšmingi. Ankstesniais laikais giminystės ryšių nustatymas ir patvirtinimas tapdavo tramplinu į aukštuomenę ar aristokratiją. Garantuodavo gerą darbą ir pajamas. Tačiau pastaruoju metu genetikos ir kitų gamtos mokslų pažanga suteikia papildomų atspalvių šiai gan senamadiškai veiklai. Kas iš tiesų yra genealogija, ir kaip gautą informaciją galima panaudoti mūsų sveikatos labui?

Priešistorė

Genealogija - istorijos mokslo šaka. Geneologinius medžius pradėta sudarinėti tik XVIII amžiaus pabaigoje ir devynioliktojo pradžioje. Tai buvo susiję su praktiniais tikslais. Tokiais, kaip turto paveldėjimas. Ir tas malonumas nebuvo labai pigus. Todėl Europoje genealoginius medžius sudarinėjo tik aristokratai.

Vienas iš motyvų turėti savo geneologiją - noras patvirtinti bajorišką kilmę. Tačiau XIX amžiuje dauguma bajorų Lietuvoje nesiskyrė nuo valstiečių. Jie nėjo baudžiavos, tačiau patys ardavo žemę. Dauguma bajorų buvo labiau išsilavinę, turėjo herbus. Kažin ar yra kuo labai didžiuotis. Kai Lietuva atiteko Rusijos imperijai, buvo įvesti nauji standartai. Visiems kilmingiesiems teko iš naujo įrodyti savo kilmę.

Dokumentai

Viskas prasideda nuo dokumentų. Kuo jie senesni, tuo įspūdingesnį genealoginį medį galima sukurti. Jų reiktų ieškoti Lietuvos valstybės istorijos archyve. Jame saugomos beveik visų Lietuvos bažnyčių metrikų knygos nuo XVIII amžiaus. Kai kurių seniausių, dešimtis kilogramų sveriančių tomų amžius siekia net XVI amžių. Juose sukaupti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinių įstaigų, pavietų teismų dokumentai. Genealogai naudoja šią medžiagą, o kai jos nepakanka, kreipiasi į Rusijos valstybės istorijos archyvą.

Tikslias genealogijas galima sudaryti iki XVII amžiaus pradžios. Svarbu ir tai, kad jau anuo metu, prieš šimtus metų buvo įrašoma ir numanoma žmogaus mirties priežastis. Mediciniai duomenys labai įdomūs. Tokiuose dokuentuose atsispindi ir tai, kokia liga sirgo vienas ar kitas žmogus. Galima nustatyti mirtingumo pokyčius, kuriuos sukeldavo, pavyzdžiui, epidemijos.

Dar viena genealoginių medžių arba lentelių savybė - juos analizuojant, galima įvertinti ir palyginti giminių arba kartų amžiaus trukmę, nustatyti ilgaamžius giminaičius. Sužinoti įdomių faktų apie lietuvių vyrų tvirtumą. Neveltui mūsų tautosakoje buvo rašoma apie vyrus kaip ąžuolus.

Informacijos tuose archyvuose yra daug. Tačiau genealogijos sudarytojų darbą komplikuoja tai, kad platesnė informacija apie mirties priežastis pradėta rašyti tik nuo 1825 metų. Iki tol mirties priežastis ir amžius būdavo aprašomi viena eilute. Be to, lietuviai anuo metu, pvz., XVI amžiuje neturėjo pavardės. Tačiau kartais visgi pavyksta pasiekti labai tolimus laikus. Pats seniausias Valstybės istorijos archyvo darbuotojų atkurtas genealoginis medis siekia XIII amžių. Beje, „Genealoginis medis" - vėlyvas produktas. Senieji duomenys atsispindėjo per kitus dokumentus.

Tyrimas

Tyrimas pradedamas nuo geriausiai žinomo prosenelio arba senelio, nes dažniausiai žmonės žino senelių gimimo datas ir vietas. Tikslias valstiečių genealogijas galima sudaryti iki XVIII amžiaus pabaigos, nes iki to laiko išlikusios metrikų knygos. Kai kuriose bažnyčiose, pavyzdžiui, Aukštaitijos, yra ir dar senesenių metrikų knygų. Tada genealogija būna dar ankstesnė. Taip pat sudaromos genealogijos pagal inventorių, gyventojų surašymo duomenis, bet tuomet galima ir apsirikti. O bajoro genealogiją dažniausiai galima surašyti iki XVII amžiaus pradžios, kadangi XVI amžiaus dokumentai blogai išlikę ar blogai sutvarkyti ir juos visus surinkti sunku. Kad nesunyktų ir esantys unikalūs dokumentai, padeda technologijos.

Mokslas ir genealogija

Gamtos mokslų atstovai naudoja tradicinius genealogijos metodus, siekdami geriau suprasti žmogaus paveldimumo mechanizmus. Genealogai neatsilieka. Jie jau neblogai įsisavino naująsias technologijas. Beje, ne tik informacines. Pirmuosius asmeninius kompiuterius genealogai savo darbe pradėjo naudoti prieš pora dešimtmečių. Dabar internetas ir duomenų bazes labai palengvina ir paspartina jų darbą. Kita vertus, prieš keleris metus DNR tyrimai kainavo labai brangiai ir jų niekas neužsakinėjo, norėdami patikrinti paveldimumo tikslumą, giminystės ryšius, sudarant genealoginį medį ar lentelę. Tačiau šių metų pradžioje viena Hiustone veikianti kompanija „Family Tree DNA" paskelbė atlikusi jau dešimties tūkstančių DNR mėginių analizę.

Medikus domina ne tik atskiro asmens susiejimas su dabar gyvenančiu. Juos domina visos šeimos.

Dabar šeimos istorikai gali patvirtinti arba atmesti archyvuose aprašytas arba žodžiais perduodamas istorijas apie giminystės ryšius, tiesiog palygindami DNR fragmentus. Tereikia nusiųsti tyrimams DNR pavyzdžius žmonių, kuriuos, kaip manoma, giminystės ryšiai jungia motinos arba tėvo linija. Per mėnesį ar greičiau gausite atsakymą, ar jie išties turi bendrą vyriškos arba moteriškos lyties protėvį. Genetikai irgi tuo naudojasi, vertindami, tarkim, įvairių ligų riziką. Jie sudaro formalią genealogiją ir atlieka genomo tyrimus, ieškodami genų mutacijų.

Paciento genealogija sudaroma, jį apklausiant. Yra daug kompiuterinių programų, kurios leidžia nupiešti genealoginį medį. Kompiuterinės programos padeda genetikams ar genealogams nupiešti genealoginį medų, o automatizuoti DNR sekų sekvenatoriai, analizatoriai greitai ir patikimai aptinka genų mutacijas.

Genai ir genealogija

DNR struktūros atradimas, genomo iššifravimas ir nuolat pingantys jo analizės metodai - visa tai sukėlė revoliuciją, ne tik ieškant savo kilmės šaknų, bet ir kuriant jautrius diagnostikos bei efektyvius gydymo metodus. Vieną žmogų nuo kito skiria ir jo unikalumą lemia vos viena šimtoji procento DNR. Nors tų skirtumų arba mutacijų genome nėra daug, jų pakanka nustatyti mūsų evoliucinę praeitį. Genealogijos tyrimuose naudojama dviejų tipų DNR. Ieškant protėvių pagal tėvo liniją, reikia analizuoti lytinės Y chromosomos pokyčius. Ją tėvas perduoda tik savo sūnui. Jeigu pagal motinos liniją - mitochondrinės DNR pokyčius, nes šią genetinę medžiagą savo vaikams perduoda tik motina. Medicininės genetikos specialistai stengiasi susieti savo ir genealogų darbus.

Glaudžiame rate besituokiantys Europos valstybių kilmingieji dažnai sirgdavo paveldimomis ligomis. Išraiškingas, klasikinis tokio genetinio sunkios ligos paveldėjimo pavyzdys - hemofilija

Hemofilija sirgo ir paskutiniojo Rusijos caro Nikolajaus antrojo sūnus. Šį geną jis paveldėjo iš savo prosenelės, Anglijos karalienės Viktorijos.

Klasikiniai Mendelio, Morgano darbai sukūrė šiuolaikinę genetiką ir padėjo suprasti požymių ir ligų paveldimumo mechanizmus. Tais principais naudojamasi ir XXI amžiuje. Tik dabar mokslininkai ir medikai gali dar daugiau. Jie nustato ne tik konkrečias paveldimas ligas, kurias sukelia pavieniai genai, bet apskaičiuoja ir daug sudėtingesnius atvejus.

Mes visi turime tuos pačius genus. Skiriasi tik jų mutacijos. Tie pokyčiai ir lemia, Kokia liga ir kada susirgsime. Sergamumas konkrečiomis ligomis pagal Mendelio dėsnius prognozuojamas tiksliai. Vienas toks tikslus ateities pasekmių numatymas - Hantingtono liga. Lietuvoje yra šeimų, kurių genealoginė analizė leidžia sekti Hantingtono ligos geno perdavimą iš kartos į kartą net kelis šimtus metų.

Pasaulis jau suprato, kad tokia informacija ir tokie tyrimai pagerina ligų diagnostiką ir profilaktiką. Derindamas genealogijos ir medicininės genetikos metodus, žmogus ne tik patenkina smalsumą bet gauna gyvybiškai svarbios informacijos apie savo silpnąsias vietas, ir gali koreguoti gyvenimo būdą, kad išvengtų kai kurių ligų.

Perspektyvos

Mokslas padeda genealogijai, o genealogija dabar jau praverčia ir mokslui. Kad tai nebūtų tuščia kalba, pateiksime vieną konkretų pavyzdį iš finansų krizės nukamuotos Islandijos. Šios šalies mokslininkai jau kelerius metus vykdo projektą deCODE Genetics. Naudojant genealoginius metodus, analizuojant archyvuose sukauptą medžiagą, mėginama daugiau sužinoti apie paveldimus faktorius, lemiančius penkiasdešimt labiausiai paplitusių ligų. Islandijos gyventojų duomenų bazėje yra duomenų apie beveik 700,000 žmonių, gyvenusių saloje nuo 1703 metų, kai buvo atliktas pirmasis gyventojų surašymas. Lygindami aštuoniasdešimties tūkstančių savanorių DNR mėginius, mokslininkai analizuos ligų paveldimumą. Tokius projektus jau planuoja arba pradeda vykdyti kitos šalys.

Pagrindinis genealoginis tikslas - susieti visus šiuo metu Islandijoje gyvenančius žmones su jų protėviais, gyvenusiais 1849 - 1892 metais, ir nuo 1698 iki 1742 metų. Savanoriai Islandijos projekte - viena trečioji visų suaugusiųjų gyventojų. Daugiau kaip 90% iš jų - vyresni negu 65-erių metų amžiaus. Genealoginių duomenų tikslumas ir leido pasinaudoti Islandija, tiriant tokios apimties populiacijos paveldimus faktorius, sukeliančius labiausiai paplitusias, dažniausias ligas.


Šiame straipsnyje: genealogijageneologija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių