- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tikriausiai, išgirdus hienos pavadinimą, pirmiausiai iškyla vaizdinys apie kuprotą šunį, kuris ne loja, o garsiai juokiasi, kikena. Ir čia nėra joks mitas, o visiška tiesa. Nors kai kurios hienos geba ir loti, Lietuvos zoologijos sodo dryžuotoji hiena moka tik juoktis. Sakysite, kad tikriausiai labai laimingos yra tos hienos, kad visą laiką juokiasi? Tačiau hienų gyvenimas gamtoje nėra toks paprastas.
Dryžuotosios hienos laukinėje gamtoje gyvena šiaurės Afrikoje, Viduriniuosiuose Rytuose, Pietryčių Azijoje. Jos yra mažiausios tikrųjų hienų atstovės pasaulyje, sveria iki 54 kg. Manoma, kad pasaulyje yra likę ne daugiau nei 14 tūkst. individų. Dažniausiai aktyvios naktį. Gyvena urvuose, olose, po vieną arba po dvi.
Nors hienos yra visaėdės ir atrodytų, kad maisto gali susirasti labai lengvai, visgi jų gyvenimas nėra toks paprastas. Jos gali misti vabzdžiais, vaisiais, sumedžiotais stuburiniais gyvūnais, bet didžiąją dietos dalį paprastai sudaro maita. Čia ir prasideda visi sunkumai. Pasaulyje pastebimai mažėja didžiųjų plėšrūnų – liūtų, vilkų, tigrų, taigi taip pat mažėja ir jų sumedžiojamų gyvūnų kiekis, o tai reiškia ir maitos kiekis hienoms. Dar vienas svarbus faktorius yra žmonės. Paprastai tautosakoje apie hieną atsiliepiama ne labai teigiamai ir ji netgi pridaro rūpesčių žmonėms, medžiodama naminius gyvūnus ar iškasdama kapus. Taigi dėl to ji kartais netgi nuodijama. Kai kur tikima, kad hienos dalys turi medicininių savybių, todėl jas medžioja brakonieriai. O jei hienoms kartais ir pavyksta susimedžioti grobį pačioms, kitos hienos ir kai kurie liūtai „specializuojasi“ atiminėti grobį būtent iš jų.
Dryžuotosios hienos yra gana įdomios savo elgsena. Bendrauja – juoku, taip pat kvapu bei kūno kalba. Vienas iš geriausiai hienos nuotaiką nusakančių požymių yra ilgi karčiai. Juos pastato, kai ginasi. Supykusi hiena pastato ne tik nugaros karčius, bet ir uodegos plaukus. Jei hieną užpuola, ji kartais gali apsimesti negyva. Tačiau, kai reikia kovoti dėl grobo su liūtais, vilkais ar kitomis hienomis, gali būti gana agresyvios.
Gamtai hienos yra svarbios, nes jos veikia kaip sanitarai. Aktyviai ieškodamos kitų gyvūnų grobio likučių, jos neleidžia atsirasti ir plisti ligoms. Jos kas naktį apžiūri gana nemažą teritoriją, mažiausiai nukeliauja apie 19 km. Įdomu tai, kad iš visos apžiūrėtos teritorijos kartais parsineša kaulus prie savo olos. Taip, kai kurios hienos kaupia kaulų kolekcijas, dalį jų sudaro labai seni kaulai.
Lietuvos zoologijos sode galima sutikti 9 metų dryžuotąją hieną – Genutę. Darbuotojai jau ruošiasi ir nekantriai laukia šių metų sezono atidarymo, kuris įvyks balandžio 29 dieną, o hiena Genutė laukia, kada galės lakstyti savo naujajame voljere. Nauji hienos namai bus pastatyti iki balandžio pabaigos, taigi per atidarymą jau bus galima pamatyti džiūgaujančią Genutę atnaujintuose namuose. Užsukite ir gal pavyks išgirsti besijuokiančią hieną.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo7
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų19
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas4
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...