- Adolfas Drungilas, LRT Radijo laida „Gamta – visų namai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai pavasarinės saulės ir vėjo išdžiovinta žolė tampa degi, sušyla ir paviršinis žemės sluoksnis. Jame gyvena nemažai smulkios faunos: vabzdžių, voragyvių, moliuskų, smulkių žinduolių ar varliagyvių, kurie žūsta ugnyje, LRT RADIJUI sako Aplinkos ministerijos Aplinkos oro skyriaus vyriausiasis specialistas Eugenijus Leonavičius. „Administraciniame pažeidimų kodekse už žolinės dangos deginimą yra numatytos bausmės, bet tomis bausmėmis nepasiribojama, vykdomas ir žalos gamtai apskaičiavimas. Žala gali siekti ne vieną tūkstantį eurų“, – pastebi E. Leonavičius.
– Kai kam atrodo, kad pavasaris ateina tada, kai pradedama deginti žolė. Iš kur toks paprotys?
– Sunku pasakyti, iš kur šis primityvus paprotys, reikėtų klausti istorikų. Šitaip žmonės lengviausiu būdu bando atsikratyti pernykščio savo neveiklumo likučių.
Žolės deginimas labiausiai paplitęs ten, kur mažiausiai dirbama ir tvarkoma žemė, daug žolės plotų išdeginama aplink didžiuosius miestus. O kartais žmonės tiesiog pramogaudami uždega pernykštę žolę ar lapus.
– Tikriausiai gamtai padaroma nepataisoma žala?
– Be abejo, žala padaroma ir augalijai, ir gyvūnijai, ir aplinkos orui. Taip pat nereiktų pamiršti, kad nuo žolės gaisro gali užsidegti miškai, žmonių pastatai ir technika.
– Kas tuo metu jau rėplinėja po pievas, kai ji deginama?
– Kai pavasarinės saulės ir vėjo išdžiovinta žolė tampa degi, sušyla ir paviršinis žemės sluoksnis. Jame gyvena nemažai smulkios faunos: vabzdžių, voragyvių, moliuskų, smulkių žinduolių ar varliagyvių, kurie žūsta ugnyje. Tokiu būdu nuskurdinama smulkioji dirvožemio fauna.
– O vertingi augalai irgi turbūt nukenčia?
– Taip, nukenčia, nes ne visos augalijos rūšys yra prisitaikiusios prie ugnies stichijos, dalis jų žūsta negrįžtamai. Nors turime nemažai augalų rūšių, kurios gali nebijoti ugnies siautėjimo, vis dėlto augalų rūšių skaičius sumažėja. Ypač jei deginama reguliariai.
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad, užsidegus žolinei dangai, keičiasi dirvos struktūra, ji tampa lengviau išpustoma vėjo, išplaunama lietaus. Daug maistingų medžiagų ir mineralų nuplaunama į daubas ar upes.
– Kokios bausmės taikomos žolės degintojams?
– Administraciniame pažeidimų kodekse už žolinės dangos deginimą yra numatytos bausmės, bet tomis bausmėmis nepasiribojama, vykdomas ir žalos gamtai apskaičiavimas. Žala gali siekti ne vieną tūkstantį eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...