Žemės ūkis gali sunaikinti visą mūsų planetą

Pavojaus varpais skambina mokslininkai. Jie teigia, jog, siekdami didesnio derliaus ir gausiai tręšdami savo laukus, ūkininkai daro didžiulį neigiamą poveikį gamtai.

Pavyzdžiui, nutekėjusios trąšos 2011 m. sukėlė tokį Erio ežero vandens žydėjimą, kad šis padengė net trečdalį vieno didžiausių JAV, Kanados ir viso pasaulio ežerų paviršiaus. Iš dirvos išplautos trąšos, nuplukdytos Misisipės upe, pražudė Meksikos įlankos žuvis: susidarė mirties zonos, kuriose žydi, nyksta ir pūva dumbliai, sunaudodami deguonį ir dusindami žuvis. Tai tik keli pavyzdžiai be to, jog vis dažniau susiduriama su užterštu gruntiniu vandeniu, šyla Žemės klimatas.

Dėl visko kaltos azoto trąšos, kurios iš vienos pusės vadinamos žemdirbystė varikliu, iš kitos – planetos kenkėju.

Iš viso pasaulyje kasmet sunaudojama daugiau nei 100 mln. tonų azoto trąšų. Beveik pusę azoto pasisavina išaugintas derlius. Kita dalis – išplaunama į gruntinius vandenis, dalis jo patenka ir į atmosferą. Bemaž pusė azoto, randamo mūsų kūnuose, pagaminama trąšų gamyklose.

Be azoto trąšų Žemės dirvožemis tiesiog neišaugintų pakankami maisto visiems 7 mlrd. planetos gyventojų, kurie pratę prie tam tikros mitybos. Tačiau beveik pusė azoto trąšų, kuriomis tręšiami augalai, nepasisavinama. Daugiausia pertekliaus lieka nuo kviečių, ryžių ir kukurūzų Kinijoje, Indijoje ir JAV. Pasak mokslininkų, intensyvios žemdirbystės laukuose azoto trąšų naudojama 30-60 proc. per daug.

Nors azoto dilema akivaizdžiausia Kinijoje, kurios gyventojams patinka jų maistas ir kurie nerimauja, kad ištekliai neišsektų ir kone visiškai nesirūpina, ar švarus vanduo ir ar oras atlaikys prieš poreikį turėti vis daugiau ir vis derlingesnių laukų, azoto teikiama nauda pasiekia ne visus. Pavyzdžiui, Užsachario Afrikoje, kur kasmet badauja 239 mln. žmonių, derliaus neužtenka, nes dirvožemis skurdus, o ūkininkai trąšų neįperka.

Pastaraisiais metais mokslininkai ėmėsi dirbti su ūkininkais, jų grupėmis ir vieniems rodyti, jog sumažinus sintetinių trąšų kiekį augalų derlius nemenkėja, bet to, galima daug sutaupyti, antruosius moko, kaip atgaivinti nualintą dirvožemį.


Šiame straipsnyje: žėmės ūkisžala gamtai

NAUJAUSI KOMENTARAI

RM

RM portretas
Ką dar apkaltinsime? Kažkodėl nutylima apie žmonių besaikį dauginimasį planetoje, privisome kaip skėriai...

P.Morkūnas

P.Morkūnas portretas
1970 metais mokslininkui -genetikui (dabar jį pavadintų GMO buvo paskirta Nobelio taikos premija už javų genetinį pagerinimą, ko pasekoje derliai padvigubėjo, o kai kur ir patrigubėjo,buvo išgelbėti nuo bado Meksika, Indija, Pakistanas. Nedasimokę žalieji vis dar nepatenkinti...o patys nieko nesukuria, tik žviegia nesavais balsais

va va

va va portretas
o męs taip skubam užsieniečiams Lietuvos žemę parduot....
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Žuvinte – rekordiniai žąsų ir gervių susitelkimai
    Žuvinte – rekordiniai žąsų ir gervių susitelkimai

    Žuvinto biosferos rezervato specialistams ir kitiems paukščių gerbėjams šis ruduo atnešė staigmenų. Rugsėjo antrąją dekadą Žuvinto pelkėje nakvojo apie 3000 gervių, o ežere – beveik tiek pat pilkųjų žąsų. ...

  • Didelės varlės ėdė dinozaurus ir krokodilus
    Didelės varlės ėdė dinozaurus ir krokodilus

    Varlės, pramintos vaizdo žaidimo personažu „Pac-Man“ dėl savo ėdrumo, patraukė mokslininkų dėmesį – ne dėl burnų dydžio, o gebėjimo atsikąsti aukos, kuri prilygsta paties varliagyvio dydžiui. Kaip rašoma leidinyje &bdqu...

  • Lenkijoje iškrito pirmas sniegas
    Lenkijoje iškrito pirmas sniegas

    Turistai pakilę keltuvu į Tatrų viršukalnę Lenkijoje buvo gerokai nustebinti storokos sniego dangos. ...

    3
  • Grybai – ir skanu, ir pavojinga
    Grybai – ir skanu, ir pavojinga

    Pagaliau grybų pilni miškai ir Vakarų Lietuvoje. Nors neseniai nuo apsinuodijimo grybais mirusios moters istorija sukrėtė visus rudens gėrybių mėgėjus, internete miškų lankytojai dalijasi mažai kam pažįstamų grybų nuotraukomis ir pa...

  • 5 stebinantys faktai apie tarakonus
    5 stebinantys faktai apie tarakonus

    Kambariuose besikaupianti drėgmė, šiluma ir ant virtuvės stalo paliekami maisto likučiai – puikios sąlygos veistis tarakonams. Į namus šie kenkėjai gali patekti per kanalizacijos ar šiukšlių vamzdžius, ventiliacijos a...

  • Vokietijoje nušautas pirmą kartą po 250 metų pasirodęs stumbras
    Vokietijoje nušautas pirmą kartą po 250 metų pasirodęs stumbras

    Pasaulio gamtos fondas (WWF) ketina pateikti kaltinimus Vokietijos Lebuso miesto valdžiai dėl sprendimo nušauti ten pasirodžiusį laukinį stumbrą, pranešė britų laikraštis „The Independent“. ...

    4
  • Miškuose – ir 1,5 kg sveriantys grybai
    Miškuose – ir 1,5 kg sveriantys grybai

    Rudens gėrybių sezonas jau įgavo pagreitį, o grybautojai negali atsistebėti jų gausa. Tarp įprastų bei visiems pažįstamų grybų kartais pasitaiko išskirtinių laimikių – gigantiškųjų kukurdvelkių. ...

  • Medžių ir grybų draugystė: kur ieškoti baravykų, o kur – raudonikių
    Medžių ir grybų draugystė: kur ieškoti baravykų, o kur – raudonikių

    Patyrę grybautojai ne tik žino slaptas grybų augimo vietas, bet ir kokios rūšies grybų galima rasti po tam tikrais medžiais. Pasak Mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtos skyriaus vedėjo Almanto Kulbio, kai kurie grybai netgi pana&sca...

  • Sraigės išgelbės Barjerinį rifą?
    Sraigės išgelbės Barjerinį rifą?

    Prie Didžiojo Barjerinio rifo gelbėjimo galbūt prisidės didžiulės, jūrų žvaigždes ėdančios sraigės, pirmadienį paskelbė pareigūnai, kurie bando veisti šiuos retus moliuskus. ...

  • Kviečia palydėti išskrendančias gerves
    Kviečia palydėti išskrendančias gerves

    Žiemoti į šiltus kraštus iš mūsų šalies jau išskrido baltieji gandrai, lakštingalos, devynbalsės, volungės, žalvarniai, o šiomis dienomis kelionėn sparnus kelia juodieji gandrai. Po jų – gervės. ...

    2
Daugiau straipsnių