Žemės dieną - gervių trimitai ir žvarbi rūkana

Pernykščių stagarų pilname ūkininko lauke netoli Alguonėnų (Klaipėdos r.) - ramiai žirglioja, nuo žemės renka, pabiras bei želmenis lesioja keletas didžiausių Lietuvos paukščių – pilkųjų gervių. Su bendrakeleiviu susižvalgome,- „štai kur jos leidosi!“

Per rūkaną virš galvų Minijos slėnyje tarp Gargždų ir Dovilų rytą girdėjome aiškiai jų giesmes, bet įžvelgti ir dar nufotografuoti per tirštą miglą buvo ne kas. O dabar nuo kelio iki besiganančiųjų - gal tik šimtas metrų, galim žvilgsniu grįžusias į gimtinę palytėti ir su Žemės diena pasisveikinti.

Už gandrą didesnės, ilgesnių kaklų ir ilgesnių kojų, šviesiai pilkos spalvos gervės nesupainiojamos su jokiais kitais paukščiais. Kakta, snapo pamatas, pagurklis, sprandas ir sparnų galai yra juodi, skruostai ir kaklo šonai- balti, pakaušis – raudonas.

„Stebiu pro langą, kaip godžiai žolės daigus gnaibo, matyt, kelionė iš Pietų atėmė daug jėgų, tad nė malkų neinu skaldyti, tegul ramiai užkandžiauja, kol pasitrauks “, - sakė užkalbintas sodietis.

Anot jo, lizdui sausesnio kupsto gervių poros, tikriausiai ieškos toliau, gal pelkėtuose Minijos slėniuose už Priekulės. „Ten, kur ras pakankamai vabzdžių, sliekų, pelių, ar grūdų . O išperėtų gerviukų tikrai pamatyti niekam neteks, ir to, kaip tėvai skraidyti juos mokys“, - dėsto žmogus.

Tik gandrai prie sodybos lizduose atvirai meilės ritualus rengia ir jauniklius peri, ir kartais tyčia ar netyčia ir iš lizdo išstumia. Apie gerves, kurios išperi tik du kiaušinius, neteko to girdėti.

Antradienį, pasaulyje minint Žemės dieną, tūkstančiai hektarų užlietų šlapžemių Pagėgių, Klaipėdos ir Šilutės rajonuose pamažu slūgo, o aplinkui tirštėjo vandens paukščių karalijos. Į Raudonąją knygą įrašytų urvinių ančių pora kupstą lizdavietei susirado salelėje prie Rusnės, nors joje mėgsta ilsėtis ir stirnų būrys.

Beje, prieš dešimtmetį pavasarinis potvynis buvo nepalyginamai galingenis, jis išlaužė Alkos polderio pylimus, susiliejo ištvinusių Minijos bei Tenenio baseinai, juose tada nuskendo daug žvėrių. Stirnų - daugiausia.

Vienas ūkininkas ir aplinkosaugininkai tada valtimi plaukė į mišką ir už ragų tempė skęstančias stirnas iš vandens. Bet gyvybe ir sveikata nerizikavo medžiotojai - juk plukdant besiblaškantį laukinį žvėrį valtyje, vidury 4 metrų gylio kanalo galima netikėtai apvirsti ir nuskęsti...

Kovo 20-oji - Pasaulinė Žemės diena

Šiųmetis potvynis, kaip ir prognozavo hidrometeorologai, yra gerokai mažesnis už vidutinį daugiametį. Ledonešis nuo Kauno marių iki Leitės, dešiniojo Nemuno intako, žiočių su trumpais stabtelėjimais išgarmėjo savaitgalį, tik paskutinė sankamša dar remiasi į seklumas aukščiau Rusnės.

Todėl Leitė pirmadienį trečdaliu metro viršijo stichinę ribą, jos ir Nemuno baseinai tebetvinsta aplink Paleičių ir Sausgalvių gyvenvietes Juknaičių ir Šilutės seniūnijose. Šiaurės vakarų vėjo gūsiai pavojinga, iki 15-22 m/sek. jėga siaučia jau antrą parą, stabdo ištvinusių upių ir Kuršių marių sroves į Baltiją.

Todėl pavasarinių vandenų atoslūgis, nors ledonešis daugelyje upių jau praėjo, yra nespartus. 

Žemės diena pamario krašte per rūkanas išaušo žvarbi, bet gyvybinga , artinanti vešėjimą. Ir tuo laukimu yra graži.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių