Žemės dieną - gervių trimitai ir žvarbi rūkana

Pernykščių stagarų pilname ūkininko lauke netoli Alguonėnų (Klaipėdos r.) - ramiai žirglioja, nuo žemės renka, pabiras bei želmenis lesioja keletas didžiausių Lietuvos paukščių – pilkųjų gervių. Su bendrakeleiviu susižvalgome,- „štai kur jos leidosi!“

Per rūkaną virš galvų Minijos slėnyje tarp Gargždų ir Dovilų rytą girdėjome aiškiai jų giesmes, bet įžvelgti ir dar nufotografuoti per tirštą miglą buvo ne kas. O dabar nuo kelio iki besiganančiųjų - gal tik šimtas metrų, galim žvilgsniu grįžusias į gimtinę palytėti ir su Žemės diena pasisveikinti.

Už gandrą didesnės, ilgesnių kaklų ir ilgesnių kojų, šviesiai pilkos spalvos gervės nesupainiojamos su jokiais kitais paukščiais. Kakta, snapo pamatas, pagurklis, sprandas ir sparnų galai yra juodi, skruostai ir kaklo šonai- balti, pakaušis – raudonas.

„Stebiu pro langą, kaip godžiai žolės daigus gnaibo, matyt, kelionė iš Pietų atėmė daug jėgų, tad nė malkų neinu skaldyti, tegul ramiai užkandžiauja, kol pasitrauks “, - sakė užkalbintas sodietis.

Anot jo, lizdui sausesnio kupsto gervių poros, tikriausiai ieškos toliau, gal pelkėtuose Minijos slėniuose už Priekulės. „Ten, kur ras pakankamai vabzdžių, sliekų, pelių, ar grūdų . O išperėtų gerviukų tikrai pamatyti niekam neteks, ir to, kaip tėvai skraidyti juos mokys“, - dėsto žmogus.

Tik gandrai prie sodybos lizduose atvirai meilės ritualus rengia ir jauniklius peri, ir kartais tyčia ar netyčia ir iš lizdo išstumia. Apie gerves, kurios išperi tik du kiaušinius, neteko to girdėti.

Antradienį, pasaulyje minint Žemės dieną, tūkstančiai hektarų užlietų šlapžemių Pagėgių, Klaipėdos ir Šilutės rajonuose pamažu slūgo, o aplinkui tirštėjo vandens paukščių karalijos. Į Raudonąją knygą įrašytų urvinių ančių pora kupstą lizdavietei susirado salelėje prie Rusnės, nors joje mėgsta ilsėtis ir stirnų būrys.

Beje, prieš dešimtmetį pavasarinis potvynis buvo nepalyginamai galingenis, jis išlaužė Alkos polderio pylimus, susiliejo ištvinusių Minijos bei Tenenio baseinai, juose tada nuskendo daug žvėrių. Stirnų - daugiausia.

Vienas ūkininkas ir aplinkosaugininkai tada valtimi plaukė į mišką ir už ragų tempė skęstančias stirnas iš vandens. Bet gyvybe ir sveikata nerizikavo medžiotojai - juk plukdant besiblaškantį laukinį žvėrį valtyje, vidury 4 metrų gylio kanalo galima netikėtai apvirsti ir nuskęsti...

Kovo 20-oji - Pasaulinė Žemės diena

Šiųmetis potvynis, kaip ir prognozavo hidrometeorologai, yra gerokai mažesnis už vidutinį daugiametį. Ledonešis nuo Kauno marių iki Leitės, dešiniojo Nemuno intako, žiočių su trumpais stabtelėjimais išgarmėjo savaitgalį, tik paskutinė sankamša dar remiasi į seklumas aukščiau Rusnės.

Todėl Leitė pirmadienį trečdaliu metro viršijo stichinę ribą, jos ir Nemuno baseinai tebetvinsta aplink Paleičių ir Sausgalvių gyvenvietes Juknaičių ir Šilutės seniūnijose. Šiaurės vakarų vėjo gūsiai pavojinga, iki 15-22 m/sek. jėga siaučia jau antrą parą, stabdo ištvinusių upių ir Kuršių marių sroves į Baltiją.

Todėl pavasarinių vandenų atoslūgis, nors ledonešis daugelyje upių jau praėjo, yra nespartus. 

Žemės diena pamario krašte per rūkanas išaušo žvarbi, bet gyvybinga , artinanti vešėjimą. Ir tuo laukimu yra graži.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ministras: Belovežo miškas neturėtų būti įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą
    Ministras: Belovežo miškas neturėtų būti įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą

    Lenkijos aplinkos ministras Janas Szyszko (Janas Šyško), sulaukęs aplinkosaugos aktyvistų kritikos dėl duoto leidimo masiškai kirsti Belovežo sengirę, trečiadienį paragino pašalinti ją iš UNESCO gamtos paveldo objekt...

    3
  • Joninės gamtoje: kaip elgtis, kad šiukšlės neužgožtų paparčio?
    Joninės gamtoje: kaip elgtis, kad šiukšlės neužgožtų paparčio?

    Trumpiausią metų naktį paprastai sutinkame po atviru dangumi. Tačiau ką daryti, kad mūsų apsilankymas gamtoje jai nesukeltų žalos, o mums paparčio žiedo netektų ieškoti tarp... šiukšlių? Pateikiame svarbiausius patarimus, ką ...

  • Botanikos sode pražydo istorinės rožės
    Botanikos sode pražydo istorinės rožės

    VDU botanikos sode įkurtame didžiausiame ir gausiausiame Lietuvos rožyne kvapnius žiedus ima skleisti senovinės rožės. Prabangių žiedų savininkės išsiskiria ne tik savo istorija, žiedų, lapų forma, bet ir kvapu. „Šį metą gal...

    2
  • Karščio banga svilina Europą – nuo Londono iki Sibiro
    Karščio banga svilina Europą – nuo Londono iki Sibiro

    Europa čirškėte čirška svilinama visą žemyną apėmusios karščio bangos: Londone užregistruota karščiausia birželio diena nuo 1976 metų, o Portugalijoje kaunamasi su baisingais miškų gaisrais. ...

    1
  • Gelbėtojai padėjo išsekusiai viešniai
    Gelbėtojai padėjo išsekusiai viešniai

    Gelbėtojai į pagalbą skubėjo retam svečiui uostamiesčio paplūdimiuose – ančiai nuodėgulei. Ties Antrosios Melnragės paplūdimiu jūroje, netoli kranto, plūduriavęs paukštis buvo visiškai išsekęs. ...

    1
  • Profesorius: Lietuvos miškų būklė gerėja
    Profesorius: Lietuvos miškų būklė gerėja

    Mišką reikia sodinti, prižiūrėti ir kirsti taip, kad jame augtų kintančiai aplinkai kuo atsparesni medžiai. Tai yra būtina sąlyga, kad ateityje galėtume naudotis miško socialine, ekonomine ir ekologine miško nauda, t. y., patenki...

    3
  • Minima pasaulinė žirafų diena
    Minima pasaulinė žirafų diena

    Birželio 21 d. minima pasaulinė žirafų diena. Lietuvos zoologijos sode, įsikūrusiame Kaune, gyvena į Tarptautinę raudonąją knygą įrašytos dvi žirafos – tinklinė žirafa Nino ir Rotšildo porūšio atstovas Griaustinis. ...

    1
  • Ar žinote, kaip pievose skamba žvangučiai?
    Ar žinote, kaip pievose skamba žvangučiai?

    Tikriausiai Maironiui žodžiai "Ar krinta nuo dalgio žvangučiai lankos" gimė ne prie rašomojo stalo, o pievoje stebint pjovėją. Mat poetas tiksliai apibūdino pjovėjo reakciją į pievos pokytį. Sunkiai sukdamas dalgį po sodrią žol...

  • Kormoranai rado išeitį
    Kormoranai rado išeitį

    Iš Juodkrantės išguiti kormoranai, arba jūrkrankliai, naujus namus atrado prie Placės ežero Pajūrio regioniniame parke. Čia maždaug per metus šių sparnuočių lizdų skaičius išaugo pusšešto karto ir veikiausi...

    14
  • Lietuva – viena atspariausių gamtos stichijoms pasaulyje
    Lietuva – viena atspariausių gamtos stichijoms pasaulyje

    Lietuva patenka tarp 20 gamtos stichijoms atspariausių pasaulio valstybių, naujausiame rizikų valdymo indekse nurodo Jungtinių Tautų Organizacija (JTO). ...

    3
Daugiau straipsnių