- Aldona Aleksėjūnienė, grynas.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernykščių stagarų pilname ūkininko lauke netoli Alguonėnų (Klaipėdos r.) - ramiai žirglioja, nuo žemės renka, pabiras bei želmenis lesioja keletas didžiausių Lietuvos paukščių – pilkųjų gervių. Su bendrakeleiviu susižvalgome,- „štai kur jos leidosi!“
Per rūkaną virš galvų Minijos slėnyje tarp Gargždų ir Dovilų rytą girdėjome aiškiai jų giesmes, bet įžvelgti ir dar nufotografuoti per tirštą miglą buvo ne kas. O dabar nuo kelio iki besiganančiųjų - gal tik šimtas metrų, galim žvilgsniu grįžusias į gimtinę palytėti ir su Žemės diena pasisveikinti.
Už gandrą didesnės, ilgesnių kaklų ir ilgesnių kojų, šviesiai pilkos spalvos gervės nesupainiojamos su jokiais kitais paukščiais. Kakta, snapo pamatas, pagurklis, sprandas ir sparnų galai yra juodi, skruostai ir kaklo šonai- balti, pakaušis – raudonas.
„Stebiu pro langą, kaip godžiai žolės daigus gnaibo, matyt, kelionė iš Pietų atėmė daug jėgų, tad nė malkų neinu skaldyti, tegul ramiai užkandžiauja, kol pasitrauks “, - sakė užkalbintas sodietis.
Anot jo, lizdui sausesnio kupsto gervių poros, tikriausiai ieškos toliau, gal pelkėtuose Minijos slėniuose už Priekulės. „Ten, kur ras pakankamai vabzdžių, sliekų, pelių, ar grūdų . O išperėtų gerviukų tikrai pamatyti niekam neteks, ir to, kaip tėvai skraidyti juos mokys“, - dėsto žmogus.
Tik gandrai prie sodybos lizduose atvirai meilės ritualus rengia ir jauniklius peri, ir kartais tyčia ar netyčia ir iš lizdo išstumia. Apie gerves, kurios išperi tik du kiaušinius, neteko to girdėti.
Antradienį, pasaulyje minint Žemės dieną, tūkstančiai hektarų užlietų šlapžemių Pagėgių, Klaipėdos ir Šilutės rajonuose pamažu slūgo, o aplinkui tirštėjo vandens paukščių karalijos. Į Raudonąją knygą įrašytų urvinių ančių pora kupstą lizdavietei susirado salelėje prie Rusnės, nors joje mėgsta ilsėtis ir stirnų būrys.
Beje, prieš dešimtmetį pavasarinis potvynis buvo nepalyginamai galingenis, jis išlaužė Alkos polderio pylimus, susiliejo ištvinusių Minijos bei Tenenio baseinai, juose tada nuskendo daug žvėrių. Stirnų - daugiausia.
Vienas ūkininkas ir aplinkosaugininkai tada valtimi plaukė į mišką ir už ragų tempė skęstančias stirnas iš vandens. Bet gyvybe ir sveikata nerizikavo medžiotojai - juk plukdant besiblaškantį laukinį žvėrį valtyje, vidury 4 metrų gylio kanalo galima netikėtai apvirsti ir nuskęsti...
Kovo 20-oji - Pasaulinė Žemės diena
Šiųmetis potvynis, kaip ir prognozavo hidrometeorologai, yra gerokai mažesnis už vidutinį daugiametį. Ledonešis nuo Kauno marių iki Leitės, dešiniojo Nemuno intako, žiočių su trumpais stabtelėjimais išgarmėjo savaitgalį, tik paskutinė sankamša dar remiasi į seklumas aukščiau Rusnės.
Todėl Leitė pirmadienį trečdaliu metro viršijo stichinę ribą, jos ir Nemuno baseinai tebetvinsta aplink Paleičių ir Sausgalvių gyvenvietes Juknaičių ir Šilutės seniūnijose. Šiaurės vakarų vėjo gūsiai pavojinga, iki 15-22 m/sek. jėga siaučia jau antrą parą, stabdo ištvinusių upių ir Kuršių marių sroves į Baltiją.
Todėl pavasarinių vandenų atoslūgis, nors ledonešis daugelyje upių jau praėjo, yra nespartus.
Žemės diena pamario krašte per rūkanas išaušo žvarbi, bet gyvybinga , artinanti vešėjimą. Ir tuo laukimu yra graži.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...