Žemės dieną - gervių trimitai ir žvarbi rūkana

Pernykščių stagarų pilname ūkininko lauke netoli Alguonėnų (Klaipėdos r.) - ramiai žirglioja, nuo žemės renka, pabiras bei želmenis lesioja keletas didžiausių Lietuvos paukščių – pilkųjų gervių. Su bendrakeleiviu susižvalgome,- „štai kur jos leidosi!“

Per rūkaną virš galvų Minijos slėnyje tarp Gargždų ir Dovilų rytą girdėjome aiškiai jų giesmes, bet įžvelgti ir dar nufotografuoti per tirštą miglą buvo ne kas. O dabar nuo kelio iki besiganančiųjų - gal tik šimtas metrų, galim žvilgsniu grįžusias į gimtinę palytėti ir su Žemės diena pasisveikinti.

Už gandrą didesnės, ilgesnių kaklų ir ilgesnių kojų, šviesiai pilkos spalvos gervės nesupainiojamos su jokiais kitais paukščiais. Kakta, snapo pamatas, pagurklis, sprandas ir sparnų galai yra juodi, skruostai ir kaklo šonai- balti, pakaušis – raudonas.

„Stebiu pro langą, kaip godžiai žolės daigus gnaibo, matyt, kelionė iš Pietų atėmė daug jėgų, tad nė malkų neinu skaldyti, tegul ramiai užkandžiauja, kol pasitrauks “, - sakė užkalbintas sodietis.

Anot jo, lizdui sausesnio kupsto gervių poros, tikriausiai ieškos toliau, gal pelkėtuose Minijos slėniuose už Priekulės. „Ten, kur ras pakankamai vabzdžių, sliekų, pelių, ar grūdų . O išperėtų gerviukų tikrai pamatyti niekam neteks, ir to, kaip tėvai skraidyti juos mokys“, - dėsto žmogus.

Tik gandrai prie sodybos lizduose atvirai meilės ritualus rengia ir jauniklius peri, ir kartais tyčia ar netyčia ir iš lizdo išstumia. Apie gerves, kurios išperi tik du kiaušinius, neteko to girdėti.

Antradienį, pasaulyje minint Žemės dieną, tūkstančiai hektarų užlietų šlapžemių Pagėgių, Klaipėdos ir Šilutės rajonuose pamažu slūgo, o aplinkui tirštėjo vandens paukščių karalijos. Į Raudonąją knygą įrašytų urvinių ančių pora kupstą lizdavietei susirado salelėje prie Rusnės, nors joje mėgsta ilsėtis ir stirnų būrys.

Beje, prieš dešimtmetį pavasarinis potvynis buvo nepalyginamai galingenis, jis išlaužė Alkos polderio pylimus, susiliejo ištvinusių Minijos bei Tenenio baseinai, juose tada nuskendo daug žvėrių. Stirnų - daugiausia.

Vienas ūkininkas ir aplinkosaugininkai tada valtimi plaukė į mišką ir už ragų tempė skęstančias stirnas iš vandens. Bet gyvybe ir sveikata nerizikavo medžiotojai - juk plukdant besiblaškantį laukinį žvėrį valtyje, vidury 4 metrų gylio kanalo galima netikėtai apvirsti ir nuskęsti...

Kovo 20-oji - Pasaulinė Žemės diena

Šiųmetis potvynis, kaip ir prognozavo hidrometeorologai, yra gerokai mažesnis už vidutinį daugiametį. Ledonešis nuo Kauno marių iki Leitės, dešiniojo Nemuno intako, žiočių su trumpais stabtelėjimais išgarmėjo savaitgalį, tik paskutinė sankamša dar remiasi į seklumas aukščiau Rusnės.

Todėl Leitė pirmadienį trečdaliu metro viršijo stichinę ribą, jos ir Nemuno baseinai tebetvinsta aplink Paleičių ir Sausgalvių gyvenvietes Juknaičių ir Šilutės seniūnijose. Šiaurės vakarų vėjo gūsiai pavojinga, iki 15-22 m/sek. jėga siaučia jau antrą parą, stabdo ištvinusių upių ir Kuršių marių sroves į Baltiją.

Todėl pavasarinių vandenų atoslūgis, nors ledonešis daugelyje upių jau praėjo, yra nespartus. 

Žemės diena pamario krašte per rūkanas išaušo žvarbi, bet gyvybinga , artinanti vešėjimą. Ir tuo laukimu yra graži.

Pernykščių stagarų pilname ūkininko lauke netoli Alguonėnų (Klaipėdos r.) - ramiai žirglioja, nuo žemės renka, pabiras bei želmenis lesioja keletas didžiausių Lietuvos paukščių – pilkųjų gervių. Su bendrakeleiviu susižvalgome,- „štai kur jos leidosi!“

Per rūkaną virš galvų Minijos slėnyje tarp Gargždų ir Dovilų rytą girdėjome aiškiai jų giesmes, bet įžvelgti ir dar nufotografuoti per tirštą miglą buvo ne kas. O dabar nuo kelio iki besiganančiųjų - gal tik šimtas metrų, galim žvilgsniu grįžusias į gimtinę palytėti ir su Žemės diena pasisveikinti.

Už gandrą didesnės, ilgesnių kaklų ir ilgesnių kojų, šviesiai pilkos spalvos gervės nesupainiojamos su jokiais kitais paukščiais. Kakta, snapo pamatas, pagurklis, sprandas ir sparnų galai yra juodi, skruostai ir kaklo šonai- balti, pakaušis – raudonas.

„Stebiu pro langą, kaip godžiai žolės daigus gnaibo, matyt, kelionė iš Pietų atėmė daug jėgų, tad nė malkų neinu skaldyti, tegul ramiai užkandžiauja, kol pasitrauks “, - sakė užkalbintas sodietis.

Anot jo, lizdui sausesnio kupsto gervių poros, tikriausiai ieškos toliau, gal pelkėtuose Minijos slėniuose už Priekulės. „Ten, kur ras pakankamai vabzdžių, sliekų, pelių, ar grūdų . O išperėtų gerviukų tikrai pamatyti niekam neteks, ir to, kaip tėvai skraidyti juos mokys“, - dėsto žmogus.

Tik gandrai prie sodybos lizduose atvirai meilės ritualus rengia ir jauniklius peri, ir kartais tyčia ar netyčia ir iš lizdo išstumia. Apie gerves, kurios išperi tik du kiaušinius, neteko to girdėti.

Antradienį, pasaulyje minint Žemės dieną, tūkstančiai hektarų užlietų šlapžemių Pagėgių, Klaipėdos ir Šilutės rajonuose pamažu slūgo, o aplinkui tirštėjo vandens paukščių karalijos. Į Raudonąją knygą įrašytų urvinių ančių pora kupstą lizdavietei susirado salelėje prie Rusnės, nors joje mėgsta ilsėtis ir stirnų būrys.

Beje, prieš dešimtmetį pavasarinis potvynis buvo nepalyginamai galingenis, jis išlaužė Alkos polderio pylimus, susiliejo ištvinusių Minijos bei Tenenio baseinai, juose tada nuskendo daug žvėrių. Stirnų - daugiausia.

Vienas ūkininkas ir aplinkosaugininkai tada valtimi plaukė į mišką ir už ragų tempė skęstančias stirnas iš vandens. Bet gyvybe ir sveikata nerizikavo medžiotojai - juk plukdant besiblaškantį laukinį žvėrį valtyje, vidury 4 metrų gylio kanalo galima netikėtai apvirsti ir nuskęsti...

Kovo 20-oji - Pasaulinė Žemės diena

Šiųmetis potvynis, kaip ir prognozavo hidrometeorologai, yra gerokai mažesnis už vidutinį daugiametį. Ledonešis nuo Kauno marių iki Leitės, dešiniojo Nemuno intako, žiočių su trumpais stabtelėjimais išgarmėjo savaitgalį, tik paskutinė sankamša dar remiasi į seklumas aukščiau Rusnės.

Todėl Leitė pirmadienį trečdaliu metro viršijo stichinę ribą, jos ir Nemuno baseinai tebetvinsta aplink Paleičių ir Sausgalvių gyvenvietes Juknaičių ir Šilutės seniūnijose. Šiaurės vakarų vėjo gūsiai pavojinga, iki 15-22 m/sek. jėga siaučia jau antrą parą, stabdo ištvinusių upių ir Kuršių marių sroves į Baltiją.

Todėl pavasarinių vandenų atoslūgis, nors ledonešis daugelyje upių jau praėjo, yra nespartus. 

Žemės diena pamario krašte per rūkanas išaušo žvarbi, bet gyvybinga , artinanti vešėjimą. Ir tuo laukimu yra graži.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Napoleono katės – pliušinio kailio didžiaakės
    Napoleono katės – pliušinio kailio didžiaakės

    Žemos, mielos ir ypač gražios – kas jos? Tai Napoleono katės, kurios, beje pavadintos žymiojo karvedžio, kentėjusio nuo kačių fobijos, garbei. ...

  • JAV zoologijos sodas atsisveikina su numylėtine
    JAV zoologijos sodas atsisveikina su numylėtine

    JAV esantis Vašingtono nacionalinis zoologijos sodas rengiasi atsisveikinti su viena savo numylėtinių – didžiąja panda Bao. Ji į pasaulį atėjo šiame zoologijos sode, tėvai – Kinijos paskolinta pandų pora. ...

  • Islandijoje „apgirstama“ nuo Šiaurės pašvaistės vaizdo
    Islandijoje „apgirstama“ nuo Šiaurės pašvaistės vaizdo

    Islandijos policija perspėja turistus vairuoti atsargiau. Praėjusią savaitę pietinėje šalies dalyje sustabdyti keli turistai, vairavę per kelias eismo juostas. Iš pradžių manyta, kad vairuotojai girti, todėl nesugeba išlaikyti vai...

  • S. Paltanavičius: dabar sniege ar ant ledo surasto ežio palikti negalima
    S. Paltanavičius: dabar sniege ar ant ledo surasto ežio palikti negalima

    Lietuvoje – jau antroji vasario pusė. Atrodo, kad diena tapo tokia ilga, kad jos šviesos pakanka pavasario nuotaikai kurti. ...

    2
  • Aliaskos ugnikalnis vėl išspjovė pelenų stulpą
    Aliaskos ugnikalnis vėl išspjovė pelenų stulpą

    Aliaskoje penktadienį vėl išsiveržė ugnikalnis, nerimstantis nuo gruodžio vidurio, pranešė vulkanologai. ...

  • Jei norite paragauti pavasario skanėsto, paskubėkite
    Jei norite paragauti pavasario skanėsto, paskubėkite

    Lietuvoje – šventė. Sakytum, kad Valstybės atkūrimo diena, kurią minime 99-ą kartą, yra lyg šio pavasario pradžia arba jo nuotaikos dalis. Gamtoje viena diena retai kada gali būti svarbi ir pastebima, ypač jei kalbėsime apie geruo...

    1
  • Kaip po žiemos pabudinti kambarinius augalus?
    Kaip po žiemos pabudinti kambarinius augalus?

    Dienos vis ilgėja, vis dažniau džiugina saulės spinduliai ir kambariniai augalai po truputį pradeda busti. Galime padėti jiems tai padaryti kuo lengviau ir kuo greičiau, sako floristas, augalų kolekcininkas Andrius Plindinas. ...

  • Zelandijoje nugaišę banginiai pasėjo nerimą
    Zelandijoje nugaišę banginiai pasėjo nerimą

    Naujojoje Zelandijoje antradienį vyko nugaišusių į krantą išmestų banginių išvežimo darbai, o pats paplūdimys buvo uždarytas baiminantis, kad yrantys jų kūnai prisipildys dujų ir sprogs. ...

  • Kaip atrodo meilės ritualai gyvūnų pasaulyje?
    Kaip atrodo meilės ritualai gyvūnų pasaulyje?

    Šv. Valentino dienos proga apdovanojame savo mylimus žmones ypatingu dėmesiu, gėlėmis ir dovanomis. O kaip atrodo jausmų demonstravimas gyvūnijos pasaulyje? Ar zoologijos sode gyvūnai taip pat siekia sužavėti savo antrąją pusę, ar skiria jai...

  • Zoologijos sode nematoma taps matoma
    Zoologijos sode nematoma taps matoma

    Vasario 14–19 dienomis Lietuvos zoologijos sode vyks ypatingas renginys „Nematoma tampa matoma. Terariumo savaitė“. Jo metu bus galima pamatyti ne tik terariume gyvenančius gyvūnus, bet ir tuos, kurių įprastai lankytojai nemato. ...

Daugiau straipsnių