Žalioji jūrų sraigė – ir augalas, ir gyvūnas

Kai kurie jūrų gyvūnai valgo dumblius tam, kad augalinį chlorofilą įsisavintų į savo kūną. Tuo tarpu Pietų Floridos Tampa universiteto (JAV) mokslininkas Sidney K. Pierce teigia, jog Elysia chlorotica rūšies jūrų sraigei to daryti net nereikia, nes ji į savo DNR yra įterpusi pakankamai daug augalinių genų ir chlorofilą pagamina jos pačios organizmas.

Išvaizda Elysia chlorotica sraigė pati primena augalo lapą ir yra ypatinga tuo, jog iš dumblių „nugvelbė“ fotosintezę gebančius vykdyti organus ir kai kuriuos tam reikalingus genus, rašo technologijos.lt.

Dabar paaiškėjo, jog šių „vogtų gėrybių“ pakanka, kad gyvūno organizme pradėtų veikti ištisas naujas cheminių medžiagų gamybos kanalas, sako Sidney K. Pierce, šiuos faktus sausio 7 dieną pristatęs kasmetiniame „Society for Integrative and Comparative Biology“ suvažiavime.

Sraigės gali gaminti labiausiai paplitusią chlorofilo formą. Augaluose šis žaliasis pigmentas dalyvauja Saulės šviesos energijos kaupimo procese. Mokslininkas, panaudodamas radioaktyvius žymenis, pademonstravo, kad sraigės savarankiškai gamino pigmentą, vadinamą chlorofilu a. „Tai gali būti augalo ir gyvūno susiliejimas- tai tiesiog nuostabu“, - sako bestuburius tiriantis zoologas Johnas Zardusas.

Mikrobai taip pat sugeba keistis genais, tačiau J. Zardusas sako, jog jis nežino jokio kito natūralaus pavyzdžio, kai tai daryti sugebėtų daugialąsčiai sutvėrimai. S. K. Pierce pabrėžia, jog ši žalioji sraigė evoliucijos prasme yra pažengusi gerokai toliau už tokius organizmus kaip koralai. Koralai, kaip žinoma, suteikia prieglobstį tam tikriems mikrobams, o mainais iš jų gauna fotosintezės metu pagamintas medžiagas. Dauguma tokių gyvūnų simbiotines ląsteles „priklijuoja“ savo paviršiuje arba kaupia paviršiaus ertmėse. Tuo tarpu žalioji sraigė pagalbinių ląstelių nenaudoja. Vietoj to ji iš suvalgomų dumblių įsisavina tik tam tikras šių ląstelių dalis, mažas žalias fotosintezę vykdančius organus – chloroplastus. Itin šakotas sraigės žarnynas patalpina šiuos „pavogtus“ elementus ir laiko juos paties gyvūno ląstelėse.

Kai kurios giminingos sraigių rūšys taip pat sugeba analogišku principu įsisavinti chloroplastus, tačiau tik vienintelė E. chlorotica išlaiko organus funkcionalius visą savo gyvenimo ciklą, trunkantį beveik metus. Kai aplinkoje gausu dumblių, gyvūnas minta jais, tačiau esant geram apšvietimui, sraigė gali išgyventi vien tik iš šviesos energijos. Mokslininkai jau pademonstravo, jog kai tik jauna sraigė pirmą kartą paragauja savo mėgiamiausios Vaucheria rūšies dumblių, jai valgyti gali daugiau niekada nebeprireikti. Viskas ko reikia - "degintis" saulutėje.

Tačiau tam, kad chloroplastai galėtų sėkmingai vykdyti fotosintezę, jiems reikalingas pastovus chlorofilo ir kitų reikalingų medžiagų tiekimas. Dumblių ląstelėse išteklių tiekimą užtikrina ląstelių branduoliai. „Norint, kad chloroplastai taip ilgai veiktų būdami svetur, jie su savimi turėtų pasiimti gerą rezervą“, - sako S. K. Pierce. Tačiau yra ženklų, rodančių, jog sraigėse chloroplastai naudoja ne tik sukauptus rezervus. Dar 2007 metais S. K. Pierce kartu su kolegomis ir kita tyrinėtojų komanda sraigių organizme nustatė kelis su fotosinteze susijusius genus, kurie, tikėtina, buvo perkelti tiesiogiai iš dumblių. Netgi neišsiritę jaunikliai, dar niekada nesusidūrę su dumbliais, jau savyje turi fotosintetinius dumbliams būdingus genus.


Šiame straipsnyje: sraigėsbiologijagamta

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių