- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai kurie jūrų gyvūnai valgo dumblius tam, kad augalinį chlorofilą įsisavintų į savo kūną. Tuo tarpu Pietų Floridos Tampa universiteto (JAV) mokslininkas Sidney K. Pierce teigia, jog Elysia chlorotica rūšies jūrų sraigei to daryti net nereikia, nes ji į savo DNR yra įterpusi pakankamai daug augalinių genų ir chlorofilą pagamina jos pačios organizmas.
Išvaizda Elysia chlorotica sraigė pati primena augalo lapą ir yra ypatinga tuo, jog iš dumblių „nugvelbė“ fotosintezę gebančius vykdyti organus ir kai kuriuos tam reikalingus genus, rašo technologijos.lt.
Dabar paaiškėjo, jog šių „vogtų gėrybių“ pakanka, kad gyvūno organizme pradėtų veikti ištisas naujas cheminių medžiagų gamybos kanalas, sako Sidney K. Pierce, šiuos faktus sausio 7 dieną pristatęs kasmetiniame „Society for Integrative and Comparative Biology“ suvažiavime.
Sraigės gali gaminti labiausiai paplitusią chlorofilo formą. Augaluose šis žaliasis pigmentas dalyvauja Saulės šviesos energijos kaupimo procese. Mokslininkas, panaudodamas radioaktyvius žymenis, pademonstravo, kad sraigės savarankiškai gamino pigmentą, vadinamą chlorofilu a. „Tai gali būti augalo ir gyvūno susiliejimas- tai tiesiog nuostabu“, - sako bestuburius tiriantis zoologas Johnas Zardusas.
Mikrobai taip pat sugeba keistis genais, tačiau J. Zardusas sako, jog jis nežino jokio kito natūralaus pavyzdžio, kai tai daryti sugebėtų daugialąsčiai sutvėrimai. S. K. Pierce pabrėžia, jog ši žalioji sraigė evoliucijos prasme yra pažengusi gerokai toliau už tokius organizmus kaip koralai. Koralai, kaip žinoma, suteikia prieglobstį tam tikriems mikrobams, o mainais iš jų gauna fotosintezės metu pagamintas medžiagas. Dauguma tokių gyvūnų simbiotines ląsteles „priklijuoja“ savo paviršiuje arba kaupia paviršiaus ertmėse. Tuo tarpu žalioji sraigė pagalbinių ląstelių nenaudoja. Vietoj to ji iš suvalgomų dumblių įsisavina tik tam tikras šių ląstelių dalis, mažas žalias fotosintezę vykdančius organus – chloroplastus. Itin šakotas sraigės žarnynas patalpina šiuos „pavogtus“ elementus ir laiko juos paties gyvūno ląstelėse.
Kai kurios giminingos sraigių rūšys taip pat sugeba analogišku principu įsisavinti chloroplastus, tačiau tik vienintelė E. chlorotica išlaiko organus funkcionalius visą savo gyvenimo ciklą, trunkantį beveik metus. Kai aplinkoje gausu dumblių, gyvūnas minta jais, tačiau esant geram apšvietimui, sraigė gali išgyventi vien tik iš šviesos energijos. Mokslininkai jau pademonstravo, jog kai tik jauna sraigė pirmą kartą paragauja savo mėgiamiausios Vaucheria rūšies dumblių, jai valgyti gali daugiau niekada nebeprireikti. Viskas ko reikia - "degintis" saulutėje.
Tačiau tam, kad chloroplastai galėtų sėkmingai vykdyti fotosintezę, jiems reikalingas pastovus chlorofilo ir kitų reikalingų medžiagų tiekimas. Dumblių ląstelėse išteklių tiekimą užtikrina ląstelių branduoliai. „Norint, kad chloroplastai taip ilgai veiktų būdami svetur, jie su savimi turėtų pasiimti gerą rezervą“, - sako S. K. Pierce. Tačiau yra ženklų, rodančių, jog sraigėse chloroplastai naudoja ne tik sukauptus rezervus. Dar 2007 metais S. K. Pierce kartu su kolegomis ir kita tyrinėtojų komanda sraigių organizme nustatė kelis su fotosinteze susijusius genus, kurie, tikėtina, buvo perkelti tiesiogiai iš dumblių. Netgi neišsiritę jaunikliai, dar niekada nesusidūrę su dumbliais, jau savyje turi fotosintetinius dumbliams būdingus genus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...