- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klausimas, kuris žmonija kamuoja tūkstančius metų. Klausimas, kuris į neviltį varo filosofus, gamtininkus ir istorikus. Taigi, kas atsirado pirmiau – višta ar kiaušinis? Artėjant Velykoms, šis klausimas buvo užduotas lietuviams. 53,5 proc. įsitikinę, kad pirmiau buvo višta. Įdomu, kad taip manančių yra daugiau moterų nei vyrų.
Lietuvių, galvojančių, kad pirmesnis buvo kiaušinis, yra tik 35,8 proc, o kas dešimtas šalies gyventojas nežinojo atsakymo į šį klausimą arba neatsakė, parodė tyrimas, kurį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“.
Filosofas Nerijus Milerius sako, kad atsakyti į šį klausimą konkrečiai žmones verčia kasdienės nuostatos, jog atsakymas turi būti būtinai vienas ir būtinai aiškus. Pasak jo, jau seniai žmonės bando rasti atsakymus panašiems klausimams, tik dažnai kitame kontekse bei pasitelkdami kitus terminus, skelbiama pranešime spaudai.
„Pavyzdžiui, viduramžiais buvo populiarus klausimas – ar Dievas galėtų sukurti tokį akmenį, kurio negalėtų pakelti? Jei negalėtų sukurti, vadinasi, nėra visagalis. O jeigu galėtų – irgi nebūtų visagalis, nes negalėtų to akmens pakelti. Panašaus pobūdžio galvosūkių yra ne vienas, tačiau atsakymai gali skirtis nuo konteksto, kuriame jis užduotas. Vienaip gali atsakyti mokslininkas, kitaip – biologas ar filosofas“, – įsitikinęs N. Milerius.
Jo teigimu, jei klausimas apie vištą ir kiaušinį užduodamas mokslininkui, jis atsakys, kad pirmesnis buvo kiaušinis, nes pirminė višta (kuri pagal DNR struktūrą dar nebuvo mums įprasta višta) padėjo kiaušinį, o šiame įvykus DNR mutacijoms ir užsimezgė dabartinę DNR struktūrą turinti višta. Tačiau, N. Mileriaus teigimu, dauguma žmonių, kasdienybėje išgirdę šį klausimą, į konfliktiškus svarstymus nesileidžia: jie nori vieno aiškaus atsakymo.
Kad pirmiau nei kiaušinis atsirado višta, Lietuvoje daugiau mano moterų (56 proc.) nei vyrų (50,9 proc.). O štai pirmenybę atiduodančių kiaušiniui yra daugiau vyrų (36,8 proc.) nei moterų (34,9 proc.).
Vištai prieš kiaušinį pirmenybę daugiau teikia kaimo gyventojai (59,2 proc.) nei vilniečiai (47,3 proc.). Tuo metu pasisakančių už kiaušinio pirmenybę yra daugiau sostinės gyventojų (34,5 proc.) nei tų, kurie gyvena kaime (32 proc).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo4
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų18
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas3
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...