- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai pajūrį atakavę karkvabaliai, šiemet jau turi pakaitalą – klaipėdiečiai pasakoja neatsiginantys nuo didžiulės kurklių invazijos.
Pamėgo lengvą dirvą
„Mus užpuolė kurkliai ir niekas negelbsti. Parduotuvėje įsigijau specialių nuodų kurkliams. Nepadėjo. Nuo jų kenčia visi kaimyninių sklypų savininkai. Niekada neteko matyti tokios gausybės šių gyvių“, – pasakojo klaipėdietė sodininkė Marytė Januškienė.
Moteris tikino, kad kiekvieną kartą nuvažiavus į sodą tenka su gailesčiu apžiūrėti kurklių išraustus kanalus ir išguldytus augalus.
„Jie nugraužia viską. Pakerta augalų šaknis ir šie žūsta. Bandžiau į kurklių kanalus lieti vandenį, tačiau niekas negelbėjo. Šito vabalo išnaikinti neįmanoma, nors saldainį jam rišk prie uodegos“, – skundėsi dienraščio skaitytoja.
Moteris domėjosi, ar tik jos sodų bendrijoje Kiškėnų kaime įsikūrę sodininkai kenčia nuo šio gyvio. Pasirodo, kad teritorijose, kur žemė yra molinga, šis gyvis sutinkamas rečiau.
„Gal jie mėgsta lengvą dirvą? Mėginau česnaku gintis, net tarp bulvių prisodinau. Jokio rezultato“, – teigė moteris.
Kovos būdai nesikeičia
Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanas Viktoras Pranckietis tikino, kad šį gyvūną labiau traukia šlapios ir drėgnos vietos, o ne lengvas juodžemis.
„Problema ta, kad aplink daug nedirbamos žemės, o kurkliai mėgsta nedirbamas pievas. Antra priežastis – išnaikinome kurmius. Kurmiams kurkliai – delikatesas. Reikia paganyti kurmius, išnyks kurkliai, – juokėsi V.Pranckietis.
Pašnekovas priminė, kad šie padarai mėgsta drėgnas vietas, o paskutiniu metu soduose populiarėja nedidelių tvenkinių ir prūdų mada.
„Be to, žmonės ėmė mulčiuoti. Nors aš esu už mulčią, tačiau tai labai prisidėjo prie šių kenkėjų populiacijos augimo. Klausiau entomologų, ką per 50 metų jie yra sugalvoję kovai su kurkliais, ir neišgirdau nieko naujo“, – pasakojo V.Pranckietis.
Nemėgsta šarmo
Specialistas patarė, kad geriausiai žiemai iškasti duobę, o į ją pridėti mėšlo bei organikos.
„Duobė turi būti beveik iki kelių. Kurkliai susirinks į ją žiemoti. Tada atšalus duobę reikia atkasti ir jie žus nuo šalčio“, – tikino Agronomijos fakulteto dekanas.
Kiti žinovai pataria į kurklių landas pripilti vandens su indų plovikliu. Esą šarminė aplinka turėtų atbaidyti kurklius.
Šie gyviai nemėgsta kalkintos dirvos, todėl į kovą galima pasitelkti net ir pelenus.
Šiuos kenkėjus esą gali atbaidyti ir silkių gabalėliai, užkasti prie augalų ar tarp lysvių. Kiti patarinėja kurklius baidyti sugrūstais kiaušinio lukštais, suvilgytais aliejumi.
Pajūrio regioninio parko direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis tikino, kad su kurkliais reikia kovoti priviliojant kitus plėšrūnus.
„Tegul žmonės iškelia inkilus kukučiams, nebus kurklių“, – patarė E.Paplauskis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...