Šimtus paukščių galite išgirsti ir neišėję iš namų

Anot jo, neužtenka kartą pasakyti, į ką reikia žvalgytis būnant gamtoje, apie tai svarbu nuolatos kalbėti. Įvairios šios laidos kūrybinės komandos klausytojų meilę gamtai puoselėja jau daugybę metų. Rugsėjo 28 dieną laida „Gamta – visų namai“ mini 60 metų kūrybinį jubiliejų, tai – ilgaamžiškiausia Lietuvos radijo laida.

Jautrus ir vaizdingas pasakojimas apie gamtą

Vienas iš laidos „Gamta – visų namai“ kūrėjų Adolfas Drungilas prisimena, kad su laida, kuri anuomet vadinosi „Gamta, medžioklė, žūklė“, dirbo beveik nuo jos susikūrimo pradžios. Jis ieškodavo informacijos kitai laidai, važiuodavo į kaimą, kai tuometinio laidos vedėjo Antano Grigelio paprašytas, pradėjo rinkti medžiagą ir šiai laidai.

„Jis sakydavo: „Pažiūrėk, kas vyksta kaime. Pažiūrėk, ar vieversiai atskrido“. Tuo metu domėjausi tik taip, o paskui pradėjau laidą kontroliuoti, skaityti tekstą, užrašyti honorarus – buvau vyriausias redaktorius. Kai A. Grigelis išėjo, keletą laidų dariau pats, bet mano pareigos tuo metu neleido daug darbų užsiimti ir aš ieškojau, kas galėtų vesti laidą“, – prisimena A. Drungilas.

Taip vesti „Gamta, medžioklė, žūklė“ atėjo gamtininkas Zenonas Butkevičius, kuris, A. Drungilo prisiminimu, parinkdavo daugybę įdomios informacijos iš viso pasaulio. Dar vėliau prie laidos kūrybinės komandos prisijungė ir šiandien su klausytojais sveikinasi Audronė Šopagaitė ir S. Paltanavičius.

Gamtininkas, rašytojas S. Paltanavičius prisimena, kaip vyko apsikeitimas laidos darbais su ankstesniu vedėju Z. Butkevičiumi. Iškilo dilema: kokia laida turėtų būti? Buvo siūlymų labiau struktūrizuoti, pateikti daugiau statistikos, galbūt netgi paliesti politikos temų. Tačiau, S. Paltanavičiaus manymu, tokios informacijos žmonės ieško ir randa visur. Jo tikslas – apie gamtą kalbėti jautriai ir paprastai.

„Pagrindinė idėja ir misija, aš manau, jautriai, paprastai, žodingai kalbėti apie labai didelius dalykus. Nes gamta, patikėkite... Esu metais vyresnis už laidą ir visą gyvenimą domiuosi tik gamta, pats sau galvoju, kad apie ją žinau labai nedaug. Visiems kitiems, manau, reikia dar daugiau apie ją žinoti ir sužinoti“, – sako S. Paltanavičius.

(V. Radžiūno (LRT) nuotr. - S. Paltanavičius)

Rašytojas pabrėžia, kad jam labai svarbus laidoje skambantis tekstas, kalba, žodžiai ir jų įvairovė.

„Jei pasakojame apie ką nors gražaus ir pasakysime, kad tai – gražu, tai mes viską sugadinsime. Turime pasakoti spalvas, formas, įspūdį, o po to žmonės patys sau padarys išvadą: žiūrėk tu man – gražu. Jeigu jie padarys tokią išvadą, tai mes papasakojome gerai“, – teigia S. Paltanavičius.

Daugiau nei 194 skirtingi paukščių balsai

Tai, kad „Gamta – visų namai“ neliečia politinių temų, A. Šopagaitės manymu, yra laidos ilgaamžiškumo raktas.

„Tai laida, skirta paprastam žmogui. Manau, kad temos apie gamtą negali išnykti, kiekvienai kartai jos įdomios. Neišeidamas iš namų klausytojas gali išgirsti įvairiausių paukščių giesmių, muzikos. Kuriame laidą apie tai, kas gražu“, – sako A. Šopagaitė.

A. Drungilas pasakoja kažkada nusipirkęs 194 įvairiausias paukščių giesmes, kurias dabar girdi laidos klausytojai. Tačiau sparnuotųjų balsų jis turi ir dar daugiau. Pavyzdžiui, amerikietiškų paukščių giesmių yra padovanojusi viena šioje šalyje gyvenusi ponia, giesmėmis pasidalina ir Žuvinto regioninis parkas.

„Visi paukščiai yra sunumeruoti: varnėnas, šarka, gulbė giesmininkė, net ir nebylioji gulbė – kiekvienas turi savo numerį“, – pasakoja A. Drungilas.

Laidos kūrėjas S. Paltanavičius atskleidžia, kad yra keletas šaltinių, kuriuos pasitelkęs, jis ieško informacijos. Pats svarbiausias – gamta, tai, kas joje dabar vyksta ir klausytojams šiuo metu yra svarbiausia. Pasak S. Paltanavičiaus, suprasti gamtą ir joje vykstančius įvairiausius pokyčius nėra paprasta. Galima į gamtą žvelgti, bet reiškinių nepastebėti.

„Gamtos reiškinių, jų prigimties paaiškinimas, žinoma, žmonėms labai patinka. Jie visada nori ir prašo pasakyti: „Prognozuokite, koks bus ruduo, kokia ateis žiema, o kur gamtoje tie ženklai, kurie jums pasako, kokia žiema, ruduo ir pavasaris bus? Gal yra koks vienas ženklas? Žinoma, [tai yra] tai, ką padiktuoja gamta“, – kalba S. Paltanavičius.

Laidos muzikos paprašė vestuvėms

Laidos kūrybinė komanda teigia, kad, keičiantis laikmečiams, naujų spalvų įgauna ir laida, visgi, yra dalykų, tapusių tradicija. Vienas jų – valsas, pavadinimu „Miškas“, skambantis laidos pabaigoje. Jį klausytojai labai pamėgę.

„Prieš daugybę metų režisierė atrado šią muziką, parinko laidai ir dabar ji visuomet skamba pabaigoje. Būna, kad žmonės piktinasi, jei ne visą pagrojame, klausia: „Kodėl valsas praskambėjo tik minutę?“ – su šypsena pasakoja A. Šopagaitė.

Laidos vedėja atskleidžia, kad buvo atvejis, kai klausytojai paskambino ir paprašė valso įrašą naudoti vestuvėse.

„Gal taip ir nelabai galima daryti, bet gabalėlį melodijos klausytojams nusiunčiau kaip dovaną, visgi, kartu tai yra ir reklama mūsų laidai. Ši muzikėlė, kaip ir paukščių balsai laidos pradžioje, skamba visada“, – pasakoja A. Šopagaitė.

A. Drungilo teigimu, taip pat kiekvienoje laidoje klausytojai išgirsta ir kvietimą į gamtą.

„Kviečiame eiti į gamtą, mes ten būsime kartu su klausytojais. Mūsų tikslas, kad laida turėtų kuo daugiau pažintinės reikšmės“, – teigia A. Drungilas.

Pratinti žmogų prie gamtos – lyg auginti vaiką

S. Paltanavičius sako, kad žmogų pratinti prie gamtos – lyg auginti mažą vaiką ar mažą medelį užauginti iki medžio. Neužtenka vieną kartą pasakyti, į ką reikia žvalgytis būnant gamtoje, apie tai svarbu nuolatos kalbėti. Tai kūrybinė komanda daro kiekvienoje laidoje.

„Aiškiname, mokome, štai, sakykime, apie paukščių giesmes. Pavasarį parskrido pilkoji pečialinda, o mes sakome – pasiklausykite. Žinote, yra atgarsis. Štai, sakykime, nuvažiuoju į sodą, sutinku labai mielus kaimynus, jie grįžta iš pasivaikščiojimo po mišką ir sako: „Išgirdome laidą ir ėjome pasiklausyti, ar pažįstame paukščius“. Vadinasi, laida veikia“, – neabejoja S. Paltanavičius.