- Parengė Kristina Simonaitytė, www.grynas.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lytiniai organai skirti dauginimuisi, tačiau nereiškia, kad tai ir yra jų vienintelė paskirtis. Evoliucijos eigoje kai kurie gyvūnai ėmė naudoti savo genitalijas įvairiais neįprastais būdais – bandydami apgauti plėšrūnus ar pritraukti partnerį, rašo nationalgeographic.com.
Ir dauginimuisi, ir plėšrūnams „išdurti“
Neseniai mokslininkai nustatė, jog norėdami išvengti medžiojančių šikšnosparnių sfinksai (drugių šeima – red. past.) pasitelkia neįprastą gynybos priemonę. Trindami savo lytinius organus vienas į kitą drugiai skleidžia ultragarsą, panašų į tą, kuriuo naudojasi aukos ieškodamas šikšnosparnis. Šie pašaliniai signalai suklaidina šikšnosparnio sonarą ir suteikia drugiams šansą pabėgti bei išvengti mirties.
Tačiau sfinksai jokiu būdu nėra vieninteliai gyvūnai neįprastai naudojantys savo lytinius organus. Žemiau aprašyti kiti penki itin kūrybingai savo privačiomis kūno dalimis besinaudojantys gyvūnai.
Shutterstock nuotr. / Sfinksai ne tik puikiai prisitaiko prie aplinkos, bet išmoko ir lytinių organų pagalba apgaudinėti savo priešus
Kirmėlės fechtuojasi varpomis
Jūroje gyvenančios blakstienotosios kirmėlės (lot. Pseudobiceros hancockanus) yra hermafroditai, turintys tiek vyriškus, tiek moteriškus lytinius organus. Poruodamiesi jie turi „susitarti“, kuris iš partnerių bus mama, o kuris tėtis. Kadangi kiaušinėliams pagaminti reikia žymiai daugiau energijos ir išteklių nei spermai, abu gyvūnai verčiau naudotų savo vyriškus lytinius organus.
Klausimas, kam teks patinėlio vaidmuo, tuomet sprendžiamas kautynėmis, kuriose pagrindinis ginklas – varpos. Kirmėlės ginasi naudodamos durklą primenančias genitalijas, o tuo pačiu bando įsmeigti partneriui ir taip jį apvaisinti. Tas, kuriam pavyksta šį tikslą pasiekti pirmiau, tampa patinėliu. Jo sperma ir bus apvaisinta kovą pralaimėjusi kirmėlė – patelė.
Jūrų kirmėlė (Pseudobiceros hancockanus), Jeanso Peterso nuotr.
Wikimedia Commons nuotr.
Lytinis organas gali pradurti patelę
Blakių dauginimosi procesas ne be reikalo yra vadinamas „trauminiu apvaisinimu“. Patinėlis smeigia savo lytinį organą į patelės išorinį skeletą ir perduria jos pilvo ertmę. Tuomet per žaizdą jis suleidžia spermą tiesiai į patelės kūną. Sperma pasklinda ir pasiekusi kiaušides apvaisina kiaušinėlius.
Kaip ir galima būtų tikėtis, toks apvaisinimo būdas gali smarkiai sužaloti blakių pateles. Į žaizdas lengvai įsimeta infekcijos, o tai atsiliepia patelių sveikatai ir amžiui. Laimei, evoliucijos eigoje joms išsivystė specialus pilvinis organas (angl. spermalege), į kurį durdami patinėliai, manoma, patelių kūnams padaro mažiau žalos.
T.Umaro/bfl nuotr.
Atsiskirianti varpa
Tarp kryžiuočių vorų (lot. Nephilengys malabarensis) seksualinis kanibalizmas – kai patelė suvalgo patinėlį – įprastas reiškinys. Taigi poravimasis šio voro patinėliams yra labai rizikingas užsiėmimas.
Tam, kad išvengtų patelės nasrų, vorai pasitelkia paprastą triuką: jie patelei perduoda spermą pasinaudodami specialiomis galūnėmis (angl. pedipalps). Jeigu patelė poravimosi metu atrodo alkana, voras gali numesti šią galūnę ir pabėgęs nugyventi dar vieną dieną.
Tokia strategija netgi gali padidinti patinėlio reprodukcinę sėkmę. Pamestoji galūnė (turbūt jau supratotte, apie kokią galūnę kalbame...) apvaisina patelę net ir vorui pabėgus. Be to, ji blokuoja patelės lytinius organus, taip neleisdama šiai daugintis su kitais vorais. Taip patinėlis užsitikrina, kad būtent jo palikuonys išvys dienos šviesą.
Atogrąžų miškuose gyvenančių kryžiuočių vorų rūšis, dauginimosi metu "pametanti" penį
Wikimedia Commons nuotr.
Savaime plaukiantis argonautų čiuptuvas
Argonautų (aštuonkojų būrio galvakojų moliuskų – red. past.) patinėliai taip pat turi nuo kūno atsiskiriantį dauginimosi organą. Šių moliuskų sperma yra saugoma specialiame prailgintame čiuptuve, vadinamame hektakotiliu.
Kai argonautų patinėlis aptinka patelę, hektakotilis gali atsiskirti nuo jo kūno ir pats nuplaukti pas patelę. Hektakotilis tuomet ištuština spermą į patelės mantijos ertmę ir ją apvaisina – net ir patinėliui pasišalinus.
Šis dauginimosi procesas yra toks neįprastas, jog jį pirmą kartą stebėję mokslininkai hektakotilį palaikė į argonauto patelės kūną įsisiurbusiu parazitiniu kirminu.
Argonauto patelė su kiaušinėliais (CC-SA / Bernd Hofmann at de.wikipedia nuotr.)
Shutterstock nuotr.
Irklablakių grojantys lytiniai organai
Gėlo vandens telkiniuose gyvenančios irklablakės (lot. Micronecta scholtzi) yra puikus pavyzdys, jog dydis dar ne viskas.
Šis vos 2 milimetrų ilgio vabalas skleidžia patį garsiausią garsą lyginant su jo kūno dydžiu. Kad išgautų tokius garsus irklablakių patinėliai savo lytinius organus trina į vieną iš galūnių. Mokslininkų įrašytas kurtinantis patinėlių čirškimas siekė 99 decibelus - panašų triukšmą sukelia mechaninė žoliapjovė.
Tokio patinėlių pasirodymo tikslas, žinoma, yra pritraukti pateles. Panašu, jog irklablakių patelėms toks patinėlio griežimas byloja apie didelę jo potenciją.
Irklablakė Shutterstock nuotr.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...