S. Paltanavičius: grybavimo sezonas dar tęsis bent pusantro mėnesio

Lietuvoje rugpjūčio vidurys. Vasara subrendo ir nerastume nė vieno argumento tai paneigti. Apie vasaros brandą liudija jau regimai trumpesnė diena ir labiau vėstančios naktys. Tiesa, dienos ir saulės šilumos dar tikrai pakanka išlaikyti dar neatvėsusius vandenis, o tai – tikros vasaros ženklas.

Dar labai greitai nubyra rasos, išgaruoja drėgmė. Net ir po lietaus, kurio mums teko nemažai, beregint išdžiūsta ne tik laukai ir juose geltonuojantys javai, bet ir kelio balutės.

Antroji rugpjūčio pusė yra ne tik brandos, bet ir skubėjimo metas. Mes skubame nuimti visą derlių, bitės skuba aplankyti kuo daugiau žiedų. Gamtoje nors ir neskubama, nesivejama nustatytų grafikų, tačiau daug kas įvyksta dabar.

Jau atsisveikinome su čiurliais, su daugeliu vasaros paukščių, gandrai taip pat užimti svarbiais darbais. Kai kurie jau išskrido, kiti pulkuojasi laukuose, trečių lizduose dar stypso jaunikliai. Dar tikrai nereikia ieškoti pagalbos ir bandyti kuo nors jiems padėti. Iš tikro tokios pagalbos jiems nereikia, nes gandriukams niekas geriau už jų tėvus nepadės. Tai jie žino, kaip savo vaikus išvilioti iš lizdo, paskatinti skristi.

Kai kada ypač vėlyvų vadų gandriukai lizdus palieka tik rugpjūčio gale. Tačiau tai – jokia anomalija. Tiesiog šiemet toms gandrų poroms taip sekėsi. Jei suaugę gandrai laikosi greta, jei į lizdą neša lesalą, kurio gamtoje yra iki valios, viskas bus gerai.

Tiesa, jei vienas iš jūsų lizdo gandriukų neišskrido, būtinai įsitikinkite, kas jam yra. Galbūt jis yra ligotas? Gal negali skraidyti? Ne toks retas reiškinys – į lizdo medžiagą, įvairius tinklus ir virves įsipainioję gandriukų kojos. Taip savotiškai pririšti paukščiai daužosi ir be žmonių pagalbos išsivaduoti tikrai negali.

Kas norėjo, miškuose prisirinko bruknių. Jau ne tik paragauta, bet ir žiemai pasiruošta grybų. Aktyvus grybavimo sezonas dar gali tęstis bent pusantro mėnesio, taigi skubėti neverta.

Grybavimo sezonas kasmet primena vieną labai svarbią  mūsų gyvenimo ydą – ne kultūrą. O sezono miškininkai ilgai dirba jiems visai netinkantį darbą – renka grybautojų paliktas šiukšles, butelius. Matyt, toks gamtos teršimas taip pat turi būti įvertinamas baudomis kaip ir važinėjimas per samanas, miško paklotę. Šios gamtos žaizdos gyja lėtai. Ar to gamtai reikėtų, jei mes būtume tvarkingi?