- LRT RADIJO laida „Gamta – visų namai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mūsų namuose Velykos – pavasario švenčių šventė. Jos neišaušta šiaip sau, jų, kaip ir Kalėdų, laukiame visus metus – kai baigiasi vienos Velykos, kurį laiką (paprastai savaitę, iki Atvelykio) gyvename jų įspūdžiais, o paskui gyvenimas mus įsuka į naują ratą ir neša jau kitų Velykų link.
Mes suprantame, kad Velykos nėra tik šiaip sau diena ar dvi – jos turi visą spektrą spalvų, kvapų ir vaizdų, prie viso to dar mūsų apipintos papročiais, tikėjimais ir kitais atributais, kurie padeda sukurti šventę. Savaip Velykas vaizduojasi ir švenčia kiekvienas Lietuvos regionas, ir nors čia neįžvelgsime mus išskiriančių dalykų, rasime daug ką unikalaus ir nepakartojamo.
Na taip, vienur jos labai „modernios“, kitur švenčiamos prisilaikant archajiškų papročių. Gali būti, kad toks požiūris į šventę liudija mūsų regiono ar net mūsų giminės, šeimos papročių tradiciškumą.
Yra kai kas, be ko nebūna Velykų. Jų tikrai neįsivaizduojame be žalios puokštelės, pašventintos Verbų sekmadienį. Velykų nebūna be šventinio stalo ir pavasarinės žalumos ant jo. Velykų neįsivaizduojame be kepsnių, pyragų ir margučių.
Daugelio namuose prieš Velykas atsirado nugenėtų beržų, klevų, blindžių šakų puokštės – iki švenčių jos spėjo išskleisti pumpurus ir sulapoti. Gamtininkai ir gamtosaugininkai paakino vietoj pataisų, kuriuos kai kas slapta raudavo ir taip naikino, Velykoms (ir ne tik joms) naudoti paprastesnius, bet ne mažiau puošnius šluotinius sausakrūmius, kuriuos daug kas vadina tiesiog „zuikiakrūmiais“.
Šis augalas – invazinis, jį galima laisvai karpyti, o dar geriau – rauti su šaknimis. Pamerktos jo šakelės greitai atsigauna, pradeda skleisti mažučius lapelius. Vazoje laikomos ilgiau, jos pražysta labai puošnaus geltonumo žiedais. Išnaikinti sausakrūmius bus nelengva, daug kur smėlynuose jie jau užėmę nemenkus plotus. Tačiau gal ne tokius, kaip Sosnovskio barštis...
Sugrįžkime į Velykas – juk joms labai ruošiamės, savo aplinką tvarkome, namus puošiame, svečių laukiame. Žinoma, visa tai svarbu ir būtina, bet man Velykos pirmiausia – margučiai. Be jų Velykų nebūna. Man sunku įsivaizduoti, kaip jas sutikdavo mūsų protėviai, sakykim, prieš 400 metų, kai kaime gal dar nelaikė vištų, o jeigu jų ir buvo, žiemišku oru dar nedėdavo kiaušinių.
Jei Velykos kuriais metais būdavo vėlesnės, tada rasdavosi laukinių ančių, pempių kiaušiniukų – tokių kiaušinių dažnai net nereikėdavo dažyti. O ant vištų ir ančių kiaušinių išraižydavo, nupiešdavo saulę, mitinius paukščius, toteminius gyvūnus, labai dažnai – eglutes, žalčius, žvaigždes. Tik daug vėliau radosi įmantrūs raštai ir technologijos.
Dabar darome visaip – vieni juos apklijuojame pirktais lipdukais, spalviname „cheminiais“ dažais. Tačiau daug kas tebemoka naudoti vašką, geba skutinėti lukštus, raižyti ornamentus.
Mes tikime, kad mus margučius marginti išmokė paukščiai. Arba jie davė mintį, kad kiaušiniai gali būti daug gražesni. O mums dar svarbu, kad kiaušiniai būtų ne tik gražūs, bet ir tvirti. Pabandykite...
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų20
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas4
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...