- LRT RADIJO laida „Gamta – visų namai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje jau spalis, pati jo pradžia. Nuo vasaros per visą rugsėjį į jį ėjome labai palengva. Vėl pasimiršo lietus, regėjome šiltų ir labai karštų dienų, matėme rūkų ir sutikome pirmąsias šalnas. Tiesa, šios šalnos buvo labai švelnios, lyg gamtos patikinimas, kad toks reiškinys dar neišnyko, kad jų gali būti tikrų.
Kol kas tebeauga, žaliuoja ir žydi net lepiausi sodo, daržo augalai. Dabar, stojus spaliui, tuo pasikliauti nederėtų, nes bet kuri naktis gali padovanoti tikrą, žiedus lenkiančią, lapus kerpančią šalną.
O kol kas jų tokių nematėme, džiaugiamės vešlia žaluma ir labai palengva gelstančiomis giriomis. Dabar spalvų, būdingų tik rudeniui, metas. Jos kaskart kitokios, nors akylas stebėtojas tikrai žino, kaip paraus vienas ar kitas klevas, pagels po langu svyruojantis beržas. Tokie dalykai yra paveldimi, esminės medžių spalvos kasmet būna tos pačios. Tiesa, jeigu orai subjūra, jei ilgai lyja ir trūksta saulės, šios spalvos nublanksta, susimaišo ir neišsiskleidžia tokios, kokios turėtų būti.
Šiemet turėtume matyti gražias spalvas, taigi ruoškimės jų šventei. Ir, svarbiausia, visada atminkime, kad šventės amžinai nesitęsia, kad turime branginti kiekvieną jų akimirką.
Kas jau kas, bet paukščiai rudenį pajautė – jų sujudimas regimas nuo rugsėjo vidurio, dabar jis yra labai intensyvus. Dar pora savaičių bus skirta tikrajai rudeninei migracijai, o paskui ji pradės silpti. Kai kalbame apie paukščių migraciją, vis įsivaizduojame pajūrį, pamarį, kur jų santalkos bene didžiausios.
Tačiau paukščiai skrenda visur. Ir ne tik dieną. Beje, dienomis dabar laukuose čirškauja vieversiai, purpsi padriki kikilių pulkai, ore lyg vandens purslai pabyra zylės. Tačiau pastebimiausios gervės – pradžioje išgirsti tik jų tolimus trimitus, graudų šaukimą, o paskui akimis ilgai ieškai jų danguje, kur pamatai pavirtusias mažais taškeliais. Gervėms dar nėra kur skubėti, bet jos jau lekia, o joms pavymui iš šiaurės rytų turi pasirodyti želmeninės ir baltakaktės žąsys.
Ar dar prisimenate, kaip žąsų gagenimo buvo galima klausytis kasant bulves? Tada draikėsi vorų siūlai – jie ir dabar lekioja. Juk prabėgusi savaitė buvo ne šiaip kokia, bet – visa bobų vasara. Jos pradžia buvo labai graži ir smagi, antroji pusė nuo trečiadienio – jau kitokia. Tačiau vasaros būna visokios.
Vasaros, net ir šios trumposios bobų vasarėlės, yra labai skirtingos. Tačiau jų charakteris labai priklauso ir nuo mūsų – juk labai svarbu, ko mes iš jų tikimės ir ko ieškome. Štai prašnekome apie naktį skrendančius paukščius – jei norite suprasti, kas tai yra, išeikite naktį į kiemą, pažiūrėkite į dangų, nurimkite ir įsiklausykite. Ten, aukštai, pietvakarių kryptimi per dangų nusidriekęs šviesus ruožas. Jų tiek daug, kad niekas nesiimtų suskaičiuoti visų tų žvaigždžių ir šviesulių.
Iš spengiančios nakties tylos atplaukia pasakiški gamtos garsai – paukščių sparnų šnarėjimas, cypsėjimai ir švilpimai. Nuo miško pasigirsta naminės pelėdos ūksėjimas – šie paukščiai smagiai leidžia rudenį, nesiruošia niekur skristi. Ko gero, pelėdoms visai nesvarbu medžių spalvos, žolės žalumas. Joms reikia pelių ir pelėnų.
O mums reikia spalvų. Ir kuo daugiau. Tad skubėkime į gamtą. Kas joje naujo, ką reikėtų dabar pat pamatyti, kas po savaitės jau bus vėlu?
Iš tikrųjų giriose jau skardi paskutiniai šių metų elnių vestuvių trimitai. Taigi, jei turite tokių progų, būtinai jų pasiklausykite. Po savaitės ten gali būti visai tylu. Tačiau vakarais galima išgirsti garsą, kuris jo nežinančiam, nepažįstančiam sukels nuostabą.
Pelėdos lututės tokį švelnų rudenį jaučiasi labai gerai, nerimsta visą naktį. Tik balsai tikrai nežymi vietų, kur bus jų lizdas. Tačiau jei dabar pelėdas girdite miške, galite galvoti apie inkilą, kurį kelti pats metas. Kuo ilgiau jis kabos, tuo lengviau paukščiai jį suras.
Ar matėte, kaip gandrų lizduose sužaliavo žolė? Tai – visai normalus reiškinys, paukščiai su lizdo medžiaga prinešė daug sėklų, dabar jos sudygo, augalai suvešėjo. Reikėtų pasižvalgyti į lizdus atidžiau ir pagalvoti, ar jiems nereikia remonto, ar jie nėra per stori, per sunkūs. Juk žiemą, kai lizdas prisigers drėgmės, o ši suledės, jis bus labai nelengvas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo2
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų17
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas3
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...