S. Paltanavičius: jau dabar galima spėti, kokia bus žiema

  • Teksto dydis:

Čia pat lapkričio vidurys, brandžiojo rudens metas. Diena jau gerokai sutrumpėjusi, iki trumpiausių dienų laiko gruodyje lieka šiek tiek daugiau nei mėnuo. Tiesa, ir dabar apniukusią dieną šviesos yra daug mažiau, nei mums rodo kalendorius.

Taip, šį rudenį regėjome daugiau lietaus ir drėgmės, bet ne šviesos ir saulės. Po lapkričio 20-osios Lietuvoje mes paprastai jau laukdavome žiemos ženklų, ypač pirmojo sniego. Ar taip bus ir šiemet? Dabar to pasakyti dar negalime, bet žiema turėtų prasidėti vėliau. O kokios jos tikėtis?

Na, čia jau užsimojote per plačiai... Iš tikrųjų jau dabar galima spėti, kad ji nebus labai šalta, o svarbiausia – ji gali būti labai permaininga, su daugybe atlydžių ir potvynių. Kiekvienas atlydys ar žiemą purslojantis lietus gresia plikšala, slidumu, traumomis. Išeitų – nieko labai gero pasakyti negalima.

Tačiau viskas, ką sakome, yra ne apie mus visus, bet apie gamtą. Taip bus gamtoje. O mes, besigiriantys suvaldę gamtą ir ją supratę, turime susitaikyti su jos taisyklėmis.

Taigi, ruduo jau vėlyvas, o tą geriausiai liudija nutilę, nurimę paukščiai keliautojai. Didžioji rudeninė paukščių migracija šiemet baigėsi anksčiau, spalio gale. Tie, kas dar liko, yra tik išimtys iš visiems bendros taisyklės.

Žinoma, dar skrenda ir skris varnėnai, vėluojantys strazdai, liepsnelės. Tačiau ypač maloni šio rudens žiniai – iš šiaurės užplūdę čimčiakų pulkai.

Čimčiakai – pilkai rusvi, su išilginiais dryžiais nugaroje ir krūtinėje paukščiai, kurių kaktoje ir pagurklyje bei krūtinėlėje yra ryškiai raudonos spalvos dėmės. Jie mažesni už zylę ar žvirblį, judrūs, skraidantys pulkais ir niekada netylintys. Jei netikite – bet kada išeikite į kiemą, išsiruoškite į sodą ir išgirsite nelabai melodingą, bet iš toli girdimą čeksėjimą.

Visi šiemet laukė ir tikėjosi svirbelių – juk šermukšniai derėjo ypač gausiai. Deja, jų vaisiukai jau nubyrėjo, o svirbelių neregėti. Matyt, gamta vienais metais negali sukurti sąlygų staiga pagausinti iš karto keletą ten toli šiaurėje perinčių rūšių. Matyt, šiemet pakaks čimčiakų.

Vadinamosios migracinės invazijos – įdomus reiškinys. Iki šiol nedaug žinoma, kodėl viena rūšis staiga peri ypač sėkmingai ir rudenį ima pulkais plūsti į mūsų kraštą. Svarbiausia – toks ypatingas gausos šuolis nesibaigia niekuo – kitąmet šių paukščių galime net nematyti...

Negi visi jie žūsta?..

Tikrai ne visi. Tačiau migruojantys paukščiai žūsta dažnai, grėsmių mūsų aplinkoje ir gamtoje jiems daug.

Sekmadienį stebėjau stirnas. Mano sutikti du stirninai tikrai poilsiavo: vienas jų ramiai gulėjo karklo priedangoje, kitas kramsnojo šakų galiukus. Iš tolo šį antrąjį palaikiau patele, bet kažkas keista pasirodė jo galvoje... Pasirodo, tai buvo jau ragus pametęs stirninas. Anksti ar vėlai jis tapo beragiu? Ko gero – jau ne per anksti, nes tokiu metu dalis stirninų yra jau bauži. Kai kada tokiu metu ragus meta ir briedžiai – aš pats esu radęs šviežiai numestus ragus lapkričio 8 dieną.

Taigi, dar visai gražus ruduo, o žvėrys atsisveikina su vasaros grožybėmis. Tačiau po dviejų trijų mėnesių jiems pradės augti nauji ragai – gamtos metų ratas sukasi nesustodamas.

Poriniai elninių žvėrių ragai yra raginiai (keratino) arba kauliniai dariniai, išaugantys ant gyvūno kaktoje esančių vadinamųjų kelmelių. Pradžioje tai – gyvas, kraujo maitinamas ir švelnia odas padengtas darinys.

Kai ragas nustoja augti ir tampa negyvas, sukaulėjęs, ant jo esančią sudžiūvusią nefunkcionalią odą žvėris nutrina į medžius, krūmus. Kaulinis audinys iš pradžių būna baltas, tačiau medžių, į kuriuos žvėrys trina ragų odą (ąžuolai, alksniai, beržai, karklai), syvai nudažo ragus įvairaus intensyvumo ruda spalva. Šie ragai kasmet numetami ir jų vietoje auga nauji.

Kai kas ima ir paklausia: o kam jiems ragai? Nemanau, kad tai labai naujas klausimas...

Žvėrims ragai – puošmena, kai kuo primenanti dailiąsias paukščių patinėlių rūbų spalvas, pentinus, dideles skiauteres. Pagal ragų dydį, būklę sprendžiama apie žvėries vietą populiacijoje. Be jokių abejonių, didžiausius, sunkiausius ragus užaugina stirninai, elniai, danieliai ir briedžiai, kurie yra pačioje brandoje, kurie turi užtikrinti savo rūšies populiacijos kokybę.

Iš tikrųjų ragai pagal paskirtį „panaudojami“ tik per rują, kai patinai gali susigrumti su kitais pretendentais dėl giminės pratęsimo. Tiesa, mus kartais taip pat apgauna žmogiškas tokių turnyrų esmės supratimas, nes ragai tikrai nėra žudymo įrankis, jais daugiau demonstruojama jėga, bet nesiekiama ką nors pribaigti. Kartais taip atsitinka, bet tokie atvejai reti.

Kai ruja baigiasi, raguoti patinai pamiršta savo ginklus ir gyvena taikų gyvenimą, dažnai net susiburdami į bendrus draugiškai gyvenančius pulkus. O po to ateina metas, kai žvėrys savaip supranta, kad ragai turi nukristi, gali būti, jog jie jaučia dirginimą.

Tokie žvėrys būna neramūs, jie savo ragus trina į medžius, bando juo nulaužti nuo kelmelių, nuplėšti. Pagaliau pavyko – vienas ragas nukrito. Antrasis sveria galvą į šoną, žvėris dar labiau neramus, jis visą dėmesį skiria tik jam, jau nereikalingam ragui. Tačiau nukrinta ir jis, ir stirninas, elnias, danielius ar briedis lieka baužas.

Paaiškinsim – baužas – tai beragis. Senas, bet labai gražus lietuviškas žodis. Na gerai, o kaip ten toliau?

Norėjau tik pridurti, kad tai įvyksta skirtingu metu: stirninai ragus jau meta, briedžiai – taip pat, nors kai kurie raguoti vaikščios iki žiemos vidurio, taurieji elniai ragus mes žiemos gale ar kovą, danieliai – tik pavasarį – balandį ir net gegužę.

Ar girdite kranklį? Ne, tai ne jų vestuvės atėjo, tam turi praeiti žiema. Kranklys yra geras ir patikimas ženklas, rodantis, kur gamtoje yra sužeistas, negyvas žvėris ar kitas gyvūnas. Kalbant proziškai, krankliai sulesa daug maitos, tai jiems įprasta. Jeigu prie kelio mašina nutrenkė lapę ar kiškį, krankliai vos švintant yra jau čia – jie tikrai džiaugiasi tokiais pusryčiais ir krunksi, kviečia saviškius.


Šiame straipsnyje: gamtalapkritisžiema

NAUJAUSI KOMENTARAI

sinopcikai

sinopcikai portretas
ne nuo jusu spelioniu orai priklauso, o kaip kazkam uzplauks tokius orus ir paleis, paziurekit nasa clouding machine

anonimai

anonimai portretas
-tai išvis nei gamtoje , nei visuomenėje nereikalingi ir nepritampantys individai :(

Anonimas

Anonimas portretas
ir kam tie sinoptikai reikalingi tikri veltedziai
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Gamtos puoselėtojai medžiams suteikė vardus
    Gamtos puoselėtojai medžiams suteikė vardus

    Vilniaus Naujamiesčio rajone kai kuriuos augančius medžius žymi lentelės su vardais. Iniciatyvos ėmęsi vilniečiai nori paskatinti gyventojus saugoti miesto žaliąsias erdves. ...

  • S. Paltanavičius: nėra nieko lengviau, kaip sugadinti šventę
    S. Paltanavičius: nėra nieko lengviau, kaip sugadinti šventę

    Esame jau toli nugrimzdę į rudenį. Iki metuose trumpiausių dienų liko dar visas mėnuo, o ir dienai trumpėti – dar viena valanda. Ėjimas tamson paprastai suprantamas kaip liūdnas ir nekūrybingas metas, tačiau vargu ar mes visada turime paklusti...

    2
  • Ūkininkai ir medžiotojai sako, kad vilkų medžioklės kvota yra per maža
    Ūkininkai ir medžiotojai sako, kad vilkų medžioklės kvota yra per maža

    Per pirmąjį vilkų medžioklės sezono mėnesį jau krito 34 vilkai – daugiau kaip pusė Aplinkos ministerijos nustatytos kvotos. Ministerija per vilkų medžioklės sezoną Lietuvoje leidžia sumedžioti iki 60 vilkų, tačiau medžiotojai ir ūkinink...

    8
  • Kempininiai grybai: ar žinojote, kad jie valgomi?
    Kempininiai grybai: ar žinojote, kad jie valgomi?

    Kadangi miškas dažniausiai įsivaizduojamas kaip medienos fabrikas, miškininkai kempininių grybų nemėgsta, bet gamtoje jie būtini, be to, žmonės juos gali valgyti, LRT RADIJUI sako gamtininkas Almantas Kulbis. Taip pat, priduria jis, yra l...

  • Buvęs partizanų ryšininkas ir tebedirba, ir rūpinasi ežiais
    Buvęs partizanų ryšininkas ir tebedirba, ir rūpinasi ežiais

    „Prašau nežadinti!!! Užmigau žiemos miegu, čia man gera ir saugu. Ežiukė“ – tokį užrašą galima pamatyti ant Aukštaičių gatvėje esančios miniatiūrinės stoginės. ...

    3
  • Per gaisrą dingo dvi katės rekordininkės
    Per gaisrą dingo dvi katės rekordininkės

    Aukščiausia pasaulio katė ir katė su ilgiausia kada nors užregistruota uodega tikriausiai žuvo per gaisrą jų savininkų namuose Jungtinėse Valstijose. ...

  • Leonbergeris: liūtą primenantis milžinas auksine širdimi
    Leonbergeris: liūtą primenantis milžinas auksine širdimi

    Leonbergeris – sena šunų veislė, kilusi iš Vokietijos Leonbergerio miesto. Kokiomis charakterio savybėmis ir išvaizda išsiskiria šie keturkojai? ...

  • Kauno prieglaudoje – reta viešnia
    Kauno prieglaudoje – reta viešnia

    Savaitgalį į gyvūnų prieglaudą „Lesė“ atvežtas retas paukštis. Žvirblinė pelėda yra įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą. Į ją įrašytiems retiems bei nykstantiems augalams, grybams be gyvūnams taikoma valstybinė aps...

    3
  • Kiaulių maru užsikrėtusių šernų nemažėja
    Kiaulių maru užsikrėtusių šernų nemažėja

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad šių metų lapkričio 2–9 d. Lietuvos laukinėje faunoje rastos 48 šernų gaišenos ir sumedžioti 9 šernai (iš viso 57), kurių mėginius ištyrus...

    1
  • Rikinės upelis pakeitė vagą
    Rikinės upelis pakeitė vagą

    Neįprastą gamtos išdaigą pajūryje užfiksavo iš oro skraidykle jūros pakrantę žvalgę aplinkosaugininkai. Į Baltijos jūrą įtekantis Rikinės upelis pakeitė vagą. ...

Daugiau straipsnių