- LRT Radijo laida „Gamta – visų namai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje jau gražus pavasaris. Iš tikrųjų pavasaris gražus visada – net jo pradžioje, sniegui tirpstant, mes džiūgaujame ir sakome „oi, kaip gražu“... Dabar jis kitoks, vis labiau bręstantis, kuriantis būsimos vasaros ir net visų metų derliaus pagrindą. Jūs supratote, kad sakydamas žodį „derlius“, aš visai neturiu galvoje nei kviečių, nei miežių. Gamta yra pajėgi sukurti ir užauginti kai ką geresnio ir didingesnio.
Jūs turbūt suprantate, kad visada stebimės tuo, kas nepasiekiama mums. Galbūt – net nesuprantama. Žmogaus kurti pasauliai yra paprastesni – ką sukūrė vienas, kitas tikrai įmins, pažins ir sužinos. Na, o gamta viską kuria pati, o kaip ji tą daro, pažinti lemta ne visiems. Arba žmogui tai yra per daug sudėtinga.
Įdomu – kodėl? Kas ten, žino – o gal gamtai tikrai geriau taip gyventi, kai žmonės jos nesupranta. Vieversiui gerai – jis viską jaučia...
Bet vargu ar ką nors žino. Tiesa, apie savo pasaulį jis tikrai žino daugiau už mus. Tačiau man atrodo, kad iš savo aukštybių jis mato apylinkes ir žino, kas joms neša drėgmę, kas atveria kelią vėjams...
Ar vieversiui tas svarbu? Vieversiui gal ne taip svarbu. O štai mums...
Taigi, ne vieną dešimtį kartų susidūriau su savo šalies žmonėmis, kurie puikiai žino, kad yra tokios upės, kaip Amazonė ar Nilas, gali pasakyti, kokio aukščio yra Džomolungma...
Tačiau aš paprastai klausiu, o iš kur išteka jų kaimo upė ar upelė, kur teka toliau? O kas yra už to miško, kaip vadinasi kaimas štai ten... Nepatikėsit, bet daugeliu atvejų žmonės nežino, ką atsakyti.
Bet to galima išmokti, sužinoti...To galima pasiklausti... Tokios savo tėviškės pamokos turėtų būti kiekvienuose namuose, kiekvienoje giminėje.
Kaip gražu – šelmeninės kregždutės jau gieda... Prieš savaitę jos grįžo į Žuvintą, kitur regėtos netgi dar anksčiau. Parskrido pirmosios geltonosios kielės, kiauliukės. Net gegutės. O jei kas nors gegutę išgirdo, gali džiaugtis – kol kas jų dar reta, taigi pasisekė. O kad džiaugsmas būtų dar didesnis, dabar niekur neikite be smulkių pinigėlių, kurių žvangėjimu galėsite pasveikinti sėkmę lemiantį paukštį.
Apie sugrįžtančius paukščius dar kalbėsime, bet yra ir kitokių reikalų. Štai kai kurie žmonės rūpinasi, nes jų sode paukščiai nepasirenka inkilų. Vieniems jie per maži, kitiems...
Savo kaimynams paukščiams turėtume pasiūlyti didesnį pasirinkimą. Primename visiems, kas juos kals ir kels dabar: inkiliukas zylėms, musinukėms, karklažvirbliams ar raudonuodegėms daromas su 35 mm landa, varnėnui – su 45–50 mm landa. Kartais būna taip, kad varnėnai bando patekti į jiems per mažą zylinį inkiliuką. Žinoma, jiems nepavyksta...
O gal reikėtų visus inkilus gaminti su platesnėmis landomis? Tada juose galėtų perėti daug kas. O kas atliktų, pavyzdžiui, nuo varnėnų, tektų mažiesiems, kad ir zylėms bei musinukėms.
Įdomus pasiūlymas. Bet vargu ar tai padėtų paukščiams. Manau, kad taip barnių ir peštynių dėl namų kiltų daug, o mažieji nukentėtų labiausiai.
Gal ir tiesa... Juk ne mes sugalvojome, kokie inkilai ir kokios jų landos turi būti. Štai mažieji peri inkiliukuose, kurių landa tokia pati, kokią iškapoja mažasis margasis genys. Juk varnėnai miške peri senose didžiojo margojo genio drevėse, kurių landos skersmuo – 4,5 cm, taigi – kaip mūsų gaminamo varnėninio inkilo.
Manau, kad likime su tuo, ką perėmėme, paveldėjome iš paukščių. Inkilų dydžius, matus – taip pat.
Na štai, gandrai mus sveikina. Manau, kad daug juos norėtų turėti prie namų, matyti ir klausytis. Nesame labai nutolę nuo gamtos, tad jos artumas mus guodžia, linksmina. Daug kas visus savo gyvuosius kaimynus pažįsta netgi labai artimai.
Kai kas dabar jau aktyviai ir išradingai naudojasi techninėmis priemonėmis, ypač fotografavimo ir filmavimo kameromis. Šiandien jos nėra prabanga, jomis naudojasi daug kas.
Be to, svarbu, kad galima tikėtis pamatyti ir įamžinti tai, apie ką seniau net negalėjome žinoti. Man atrodo, kad kol kas nelabai stebima bebrų veikla, o šie gyvūnai tikrai darbuojasi mūsų pašonėje.
Na taip, bebrai yra čia pat. Bet tik kameros padeda susigaudyti, kur dingsta kriaušės ir slyvos, kas nešioja vištų kiaušinius ir naktimis rausiasi atliekų konteineriuose.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų15
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai7
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas3
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Sodininkams ir daržininkams balandis – didžiųjų darbų mėnuo
Sodininkams ir daržininkams – darbymetis: reikia apsirūpinti sėklomis, sodinukais ir planuoti derlių. Nesate tikri, ar nieko nepamiršote? Apželdinimo kursų įkūrėja Lina Liubertaitė sudėliojo svarbiausius akcentus ir priminė, kokiems la...
-
Veterinarijos gydytoja: augintinio gerovė – šeimininko atsakomybė4
Kiekvienas gyvūnų mylėtojas pritars, kad augintinis kasdienybei suteikia daug meilės, džiaugsmo ir gerų emocijų. Veterinarijos gydytoja Ugnė Černiauskaitė primena, kad, norint užtikrinti gerą gyvūno savijautą, svarbu kruopščiai pasirūpin...