- LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lapkričiui liko savaitė – rudens laikas palieka mus tyliai, nunyra tamson ir atrodo, kad mes jo nepasigesime. Kodėl? Gal pyksime, kad ilgus tris mėnesius su mumis nesidalijo šviesa, kad saulei būdavo taip sunku prasiveržti pro tirštus lietaus debesis. O gal mus jau užbūrė būsimos šviesos ir Kalėdų, didžiųjų metų švenčių, laukimas ir nuojautos?
Koks buvo šių metų ruduo? Gali būti, kad jo charakterį įvardyti galima jau dabar: mums jis buvo ne visai mielas! O jo lietūs bei rūškanas dangus gerokai pakeitė mūsų saulėto ir spalvoto rudens supratimą. Išlydėdami rudenį galime guostis, kad jis, gali būti, buvo tik vienas toks, kad kitąmet bus kitaip.
Dabar mums jau rūpi būsima žiema ir jos charakteris, tačiau dar nederėtų skubėti ir pasiduoti jos nuotaikoms net ir matant padraikytą pirmą sniegelį. Kai kas dar liko iš rudens, todėl skubėkime tvarkytis. Tik negrėbkime lapų ten, kur to visai nereikia, nes juos „utilizuos“, į savo urvelius įtrauks ir suvirškins sliekai. Geriau ten, kur po ketverto mėnesių tikimės žolės gaisrų, nušienaukime žolę. Bent apie savo namus – dėl jų saugumo.
Tiesa, ne visur Lietuvoje tai aktualu... Rudens darbu laikytinas ir gandrų lizdų remontas, ir inkilų valymas bei sutvarkymas. Ir viena, ir kita – mūsų pačių jėgoms. Tiesa, jei gandro lizdas yra susuktas ant elektros stulpo ir būtina pagalba, patys nedarykite nieko – kvieskite energetikus, prižiūrinčius šią elektros liniją.
Dabar vis dažniau bandome daugelį darbų atlikti ne patys, o ieškome, kas tą galėtų padaryti. Deja, tokių organizacijų, galinčių pasiekti bet kurį Lietuvos kampelį, nėra, be to, labai specifinis darbas nėra paklausus visus metus. Kam laukti kažko, kviesti ir mokėti pinigus, jei galima atlikti patiems ar pasitelkus draugus, kaimynus.
Didžioji atsakomybė už jaukius paukščius tenka vietos bendruomenei, todėl ji ir turi spręsti šią pačių sukurtą problemą.
Kasdien į savo lesyklą papilu saujelę saulėgrąžų – kad paukščiai suprastų, kur galės rasti pagalbą tada, kai jos reikės. O jos prireiks, kai staiga plūstelės sniegas, kai žemę padengs plikšala. Vis to nuspėti neįmanoma, todėl tokiems dalykams turime būti pasiruošę visada. Nepamirškite lesyklos. Į ją tikrai nesuplūs viso miško paukščiai, tačiau pulkelis, pasiryžęs prie namų pasilikti visai žiemai, jūsų nepamirš.
Kai mes jau dėliojame būsimos žiemos scenarijų, iš Žuvinto biosferos rezervato stebėtojai praneša apie žąsis, kurios dabar gyvena saugomame ežere, čia nakvoja, o rytais skrenda maitintis į laukus. Prieš trejetą dienų rytą iš ežero pakilo 5322 žąsys! Daugiausia jų – baltakakčių, mažiau – želmeninių, pilkųjų.
Žąsys išskris, bet kiti vandens paukščiai liks – dar nematėme ledo, dar nebuvo problemų, bet žmonės jau skambina, klausia, ką darysime su gulbėmis, kurios neišskris. „O kodėl joms neskristi?“ – klausiame mes. „Jos taip čia priprato... Vis kažko tikisi“, – aiškina žmonės.
Palaukite, gerbiamieji! Kas jas pripratino lesti batoną? Kas apgavo, o dabar dedasi nieko nežinantis? Didžioji atsakomybė už jaukius paukščius tenka vietos bendruomenei, todėl ji ir turi spręsti šią pačių sukurtą problemą.
Kaip? Visų pirma – nelesinti paukščių, kad jie apsispręstų skristi. Gelbėtojus protinga kviesti tik tada, kai ant ledo randami tikrai sužeisti ir tikrai skristi negalintys paukščiai.
O dabar šiek tiek apie bites. Lyg ir ne laikas joms, bet ką tik Kaune, Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, buvo atidaryta garsaus lenkų fotografo Kšyštofo Hejkės paroda „Paskutiniai Europos drevininkai, kuriuos sutikau“. Tai – gražus pasakojimas apie beišnykstančią ir vėl prisikelti galinčią drevinę bitininkystę. Jei būsite Kaune, aplankykite parodą, prisiminkite vasarą ir bites.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...