- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ruoniai, kuriems ant kaktų pritvirtinti specialūs jutikliai, padeda mokslininkams rinkti duomenis iš atokiausių pasaulio kampelių, tiriant klimato atšilimą, ledo dangą ir sudarinėjant orų prognozes.
Į projektą nuo jo pradžios 2004 metais buvo įtraukta daugiau nei 1 tūkstantis ruonių. Pirmadienį jame dalyvaujanti tarptautinė mokslininkų grupė atidarė interneto portalą „Marine Mammals Exploring the Oceans Pole-to-pole“ (Jūrų žinduoliai, tiriantys vandenynus nuo ašigalio iki ašigalio – MEOP), kuriame skelbia iki šiol surinktus duomenis.
„Jie atneša duomenų iš tokių vietų, iš kurių iki šiol nebuvo jokių duomenų. Tai unikalu“, – sakė Šv.Andriaus universiteto Jūros žinduolių tyrimo grupės vadovas Mike'as Fedakas (Maikas Fidakas).
„Šiuos duomenis galima panaudoti daugybei tikslų, net ledynų, kurie daro poveikį viso pasaulio vandenynams, judėjimo matavimams“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Specialiais jutikliais surinkti duomenys apie vandens druskingumą ir temperatūrą yra perduodami mokslininkams per palydovą trumposiomis žinutėmis. Prietaisus maitinančių elementų užtenka ilgiems mėnesiams.
Taip pat kuriami jutikliai deguonies ir chlorofilo kiekiui vandenyje nustatyti, - tai padės išmatuoti anglies dvideginio kiekius ir nustatyti vandenynų rūgštingumo didėjimą.
Nuo projekto pradžios buvo sudaryta maždaug 400 tūkst. vertikalių aplinkos pokyčių pjūvių. Kiekvienas jų remiasi ruonių, kurie nerdami gali pasiekti iki 2 100 metrų gylį, surinktais duomenimis.
„Mums siunčiama informacija suteikia išsamių duomenų apie ruonius supančią fizinę aplinką. Lyg jie rašytų „Twitter“ tinkle“, – sako Šv. Andriaus universiteto dėstytojas Larsas Boehme (Larsas Biomė).
Jutikliai nėra implantuoti, todėl ruoniui šeriantis nukrenta. Bandyta juos naudoti su maždaug 100 rūšių jūrų gyvūnais, tarpjų ir vėžliais, banginiais bei rykliais.
„Naudoti juos nėra lengva. Reikia daug įmantrios programinės įrangos, be to jie turi ribotą energijos kiekį, – kalbėjo Fedakas. – Reikia išspausti kuo daugiau iš vieno elemento. Norisi, kad jis nesibaigtų visus 10 antarktinės žiemos mėnesių“.
Šiame projekte dalyvauja mokslininkai iš 11 šalių: Australijos, Brazilijos, Britanijos, Grenlandijos, JAV, Kanados, Kinijos, Norvegijos, Pietų Afrikos Respublikos, Prancūzijos ir Vokietijos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seniausias medis pasaulyje: tiksli pušies augimo vieta slepiama1
Gajoji pušis (viena brislekono pušų rūšių), pavadinta biblinio personažo Metušelacho, gyvenusio 969 metais, vardu, yra seniausias medis Žemėje, rašo „IFLScience“. ...
-
Nelegalaus sąvartyno Vilniaus rajone žala gamtai – 104 mln. eurų
Beveik 104 mln. eurų – tokia suma aplinkosaugininkai įvertino aplinkai padarytą žalą netoli Vilniaus. Tai didžiausia iki šiol nustatyta suma už aplinkosauginį pažeidimą. Tokią žalą galimai padarė vienas Vilniaus rajono gyventojas. Ty...
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...
-
Specialistai patarė: kada galima pradėti sodinti pirmąsias gėles?1
Nors saulė Lietuvoje dar lenda nenoriai ir vis spaudžia šaltukas, gėlininkai sako, kad šiemet pavasaris atėjo anksčiau nei tikėtasi. Niūrų pavasarį jau nuspalvino tūkstančiai įvairiaspalvių našlaičių žiedų. Našlait...
-
Gamtos fotografė K. Rudokaitė: mano sodyba – gyvūnų namai, aš – tik svečias4
Socialiniuose tinkluose gamtos fotografijomis ir filmuotais vaizdais iš savo sodybos išgarsėjusi Kristina Rudokaitė save vadina gamtos žmogumi. Nenuostabu – gyventi Anykščiuose, dirbti Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukau...