- Algirdas Acus, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Japonija pripažįsta, kad vanduo, užterštas radioaktyviosiomis medžiagomis po Fukušimos AE incidento, prateka į vandenyną daug sparčiau, nei iki šiol manyta. Vyriausybė žada išsiaiškinti tikslią nuotekų keliamą žalą ir pumpuos dar daugiau milijonų prieš dvejus metus įvykusios avarijos padariniams likviduoti.
2011-ųjų kovą Japonijai smogęs cunamis sutrikdė Fukušimos branduolinės jėgainės darbą. Nors per incidentą aukų išvengta, milžiniškas teritorijas teko evakuoti, o radioaktyviomis medžiagomis užterštas vanduo – iki šiol galvos skausmas bendrovei „Tepco“, kuri administruoja Fukušimos AE.
Žemės gelmėse japonai pastatė milžinišką barjerą, kuris turėtų užkirsti kelią radioaktyviam vandeniui į vandenyną. Tačiau dėl skaidrumo stokos ilgai kritikų per dantį traukta „Tepco“ jau neslepia – vanduo sunkiasi iš spąstų.
Naujienų agentūra „Reuters“ net cituoja Japonijos pramonės ministerijos pareigūną, kurio teigimu, į vandenyną kiekvieną dieną patenka apie 300 tonų radioaktyvaus vandens.
„Neturiu pakankamai informacijos apie nutekėjusį vandenį. Štai kodėl negaliu komentuoti teiginių apie 300 tonų nuotėkį“, – sakė „Tepco“ atstovas Norijuki Imaizumi.
Esminis klausimas – kaip stipriai nutekėjęs vanduo užterštas? Japonijos branduolinės energetikos kontrolierius tikina pasitelksiąs bent dvi ekspertų komandas, kurios įvertintų žalą. Tačiau jūros dugną netoli Fukušimos jau kurį laiką stebi Tokijo universitetas.
„Aplink aptikome apie dvidešimt vietų, kur radiacija penkis ar dešimt kartų didesnė. Tokių vietų skersmuo nuo dešimties iki šimto metrų“, – pasakojo Tokijo universiteto profesorius Thorntonas Blairas.
Valdantieji dešinieji liberaldemokratai, kurie norėtų vėl įjungti laikinai sustabdytus Japonijos branduolinius reaktorius (tiesa, jei šie atitiktų griežtesnius saugumo reikalavimus), žada Fukušimos AE dar daugiau pinigų.
„Radioaktyviosiomis medžiagomis užterštas vanduo labai rūpi visiems japonams. Tai skubus uždavinys. Negalime palikti visos atsakomybės tik „Tepco“, reikalingi valstybinio masto sprendimai“, – teigė Japonijos premjeras Šinzo Abe.
Japonijos žiniasklaida rašo, kad valdžia planuoja papildomų barjerų už 400 milijonų dolerių. Dar drąsesni prognozuoja, kad darbininkai imsis pumpuoti vandenį į paviršių ir kaups cisternose, nors jomis ir taip užkištos apylinkės. Fukušimos incidentas – po Černobylio avarijos didžiausias branduolinės energetikos incidentas. Ekspertai sako, kad jo padariniams likviduoti prireiks 40 metų ir bent 11 mlrd. dolerių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...