- Algirdas Acus, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Japonija pripažįsta, kad vanduo, užterštas radioaktyviosiomis medžiagomis po Fukušimos AE incidento, prateka į vandenyną daug sparčiau, nei iki šiol manyta. Vyriausybė žada išsiaiškinti tikslią nuotekų keliamą žalą ir pumpuos dar daugiau milijonų prieš dvejus metus įvykusios avarijos padariniams likviduoti.
2011-ųjų kovą Japonijai smogęs cunamis sutrikdė Fukušimos branduolinės jėgainės darbą. Nors per incidentą aukų išvengta, milžiniškas teritorijas teko evakuoti, o radioaktyviomis medžiagomis užterštas vanduo – iki šiol galvos skausmas bendrovei „Tepco“, kuri administruoja Fukušimos AE.
Žemės gelmėse japonai pastatė milžinišką barjerą, kuris turėtų užkirsti kelią radioaktyviam vandeniui į vandenyną. Tačiau dėl skaidrumo stokos ilgai kritikų per dantį traukta „Tepco“ jau neslepia – vanduo sunkiasi iš spąstų.
Naujienų agentūra „Reuters“ net cituoja Japonijos pramonės ministerijos pareigūną, kurio teigimu, į vandenyną kiekvieną dieną patenka apie 300 tonų radioaktyvaus vandens.
„Neturiu pakankamai informacijos apie nutekėjusį vandenį. Štai kodėl negaliu komentuoti teiginių apie 300 tonų nuotėkį“, – sakė „Tepco“ atstovas Norijuki Imaizumi.
Esminis klausimas – kaip stipriai nutekėjęs vanduo užterštas? Japonijos branduolinės energetikos kontrolierius tikina pasitelksiąs bent dvi ekspertų komandas, kurios įvertintų žalą. Tačiau jūros dugną netoli Fukušimos jau kurį laiką stebi Tokijo universitetas.
„Aplink aptikome apie dvidešimt vietų, kur radiacija penkis ar dešimt kartų didesnė. Tokių vietų skersmuo nuo dešimties iki šimto metrų“, – pasakojo Tokijo universiteto profesorius Thorntonas Blairas.
Valdantieji dešinieji liberaldemokratai, kurie norėtų vėl įjungti laikinai sustabdytus Japonijos branduolinius reaktorius (tiesa, jei šie atitiktų griežtesnius saugumo reikalavimus), žada Fukušimos AE dar daugiau pinigų.
„Radioaktyviosiomis medžiagomis užterštas vanduo labai rūpi visiems japonams. Tai skubus uždavinys. Negalime palikti visos atsakomybės tik „Tepco“, reikalingi valstybinio masto sprendimai“, – teigė Japonijos premjeras Šinzo Abe.
Japonijos žiniasklaida rašo, kad valdžia planuoja papildomų barjerų už 400 milijonų dolerių. Dar drąsesni prognozuoja, kad darbininkai imsis pumpuoti vandenį į paviršių ir kaups cisternose, nors jomis ir taip užkištos apylinkės. Fukušimos incidentas – po Černobylio avarijos didžiausias branduolinės energetikos incidentas. Ekspertai sako, kad jo padariniams likviduoti prireiks 40 metų ir bent 11 mlrd. dolerių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo5
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų19
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas3
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...