- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmadienį minima Pasaulinė meteorologijos diena. Šia proga Lietuvos statistikos departamentas skelbia statistinę informaciją apie šalies klimatą. Skelbiama, kad kils vidutinė maksimali ir minimali oro temperatūra.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje veikia 16 meteorologijos stočių, kurios buvo įkurtos daugiau nei prieš 100 metų. 1830 m. Klaipėdoje buvo įkurta ilgiausiai iki šiol veikianti meteorologinė stotis. Tokios stotys fiksuoja kasmetinę šalies oro temperatūrą, kritulių kiekį ir kitas hidrologines bei orų prognozes.
Švietimo informacinių technologijų centro duomenimis, kasmet hidrometeorologijos specialybę įgyja daugiau nei 20 absolventų. 2014 m. 12 Vilniaus universiteto absolventų įgijo hidrometeorologo bakalauro laipsnį, 7 – magistro laipsnį (2013 m. – atitinkamai 24 ir 6 absolventai).
2013 m. vidutinė oro temperatūra šalyje buvo 7,4 laipsnio C, t. y. 1,2 laipsnio aukštesnė už standartinę klimato normą (SKN pagal 1961–1990 m. stebėjimus). Žemiausia vidutinė oro temperatūra buvo 2013 m. sausio mėn. (-6,5 laipsnio), aukščiausia – liepos mėn. (18,1 laipsnio). 2012–2013 m. žiema, palyginti su ankstesniais metais, buvo truputį šaltesnė nei įprastai, vidutinė oro temperatūra buvo -4,2 laipsnio. Vasara buvo šiltesnė nei SKN ir vidutinė temperatūra siekė 17,9 laipsnio (SKN – 16,1 laipsnio).
2010 m. žiema buvo šalčiausia per pastarąjį dešimtmetį. Vidutinė oro temperatūra 2010 m. žiemą buvo -5,6 laipsnio. Ypač šaltas buvo sausis (-10,3 laipsnio, t. y. 5,2 laipsnio šaltesnis nei įprasta). Tačiau tų pačių metų vasara buvo karščiausia per pastarąjį dešimtmetį. Vidutinė oro temperatūra siekė 18,9 laipsnio, t. y. 2,8 laipsnio aukštesnė nei SKN.
2013 m. sausio mėn. didžiausia neigiama vidutinė oro temperatūra buvo Utenoje (-7,3 laipsnio), Biržuose ir Vilniuje (po -7 laipsnius). Tų pačių metų liepos mėn. didžiausia teigiama vidutinė oro temperatūra užfiksuota Kaune (18,6 laipsnio), Biržuose (18,5 laipsnio) ir Šiauliuose (18,4 laipsnio).
2013 m. iškrito apie 673 mm kritulių, palyginti su 2012 m., jų iškrito 128 mm mažiau. Lietingiausi metų mėnesiai buvo liepa ir rugsėjis. Įprastai mažiausias kritulių kiekis iškrenta vasario mėn. (kasmet vidutiniškai apie 30 mm kritulių), tačiau 2012 ir 2013 m. sausiausias metų mėnuo buvo kovas.
2013 m. kritulių kiekis Lietuvos teritorijoje pasiskirstė labai nevienodai (nuo 526 mm iki 948 mm). Daugiausia kritulių užfiksuota Laukuvoje ir Kaune (726 mm ir 700 mm), mažiausiai – Biržuose (553 mm).
2010 m. iškrito daugiausia kritulių visoje Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį, vidutiniškai apie 860 mm. Daugiausia kritulių tais metais užfiksuota Klaipėdoje ir Vilniuje (966 mm ir 958 mm), tai 200 mm daugiau nei SKN. Tokį didelį jų kiekį lėmė itin karšta vasara, tropinės kaitros susidūrimai su vidutinių platumų oro masėmis.
Ilgiausiai saulė šviečia gegužės, birželio ir liepos mėn. (atitinkamai 243, 250 ir 242 val. per metus). 2013 m. labiausiai saulė džiugino gegužės mėn. – 298 val.
Lietuvoje vidutiniškai per metus būna 41–105 rūko dienos. Daugiausia jų pasitaiko Žemaičių aukštumoje, o mažiausiai Rytų Lietuvoje. Didžiojoje Lietuvos dalyje rečiausiai rūkai susidaro gegužės-liepos mėn., o dažniausiai spalį-gruodį. Pajūryje rūkai dažniausi pavasario pradžioje.
Klimatas Lietuvoje per praėjusį šimtmetį šiek tiek pakito. Oro temperatūra padidėjo 0,7–0,9 laipsnio. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos skelbiamose prognozėse sakoma, kad vidutinė maksimali ir minimali oro temperatūra Lietuvoje augs. Didžiausi pokyčiai numatomi šaltuoju metų laiku. Vis dažniau pasitaikys karščio bangų. Labiausiai karštų dienų skaičius išaugs liepą. Vilniuje vidutinė maksimali ir vidutinė minimali oro temperatūra iki 2100 m. gali pakilti 4 laipsniais, o atskirais mėnesiais – 7 laipsniais. Senolių pastebėjimais, prognozuoti orus galima stebint gamtoje vykstančius reiškinius. Šiemet kovo 1-oji nebuvo šilta ir maloni, todėl manoma, jog pavasaris gali būti ilgas, o vasara nekaršta ir be kritulių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...