Plūktos žemės namai – ekologiškų statybų banga, už kurią miškas padėkos

Ar dar pamenate smėlio pilis, kurias statydavote vaikystėje? Stipriai suplotas žemės kauburys ir daugybė aukštyn iškeltų bokštelių. Plūktos žemės namai – tai lyg smėlio pilys suaugusiems tik gerokai tvirtesnės, patvaresnės ir atitinkančios visus šiuolaikinio namo standartus.

Kas tie plūktos žemės namai?

Plūktos žemės namai – tai pastatai, kurių sienos gaminamos į klojinius pilant dirvožemio mišinį ir viską supresuojant didele jėga. Taip suplūkus vieną namo segmentą, laikantys klojiniai nuimami ir perkeliami į kitą vietą. Veiksmas kartojamas tol, kol pastatomos visos namo sienos.

Nors iš pirmo žvilgsnio toks statybos būdas atrodo mažų mažiausiai nepatikimas, tai laiko patikrintas metodas, populiarus visame pasaulyje. Kai kurios Didžiosios kinų sienos dalys buvo pastatytos naudojant būtent šią technologiją ir stovi jau daugiau nei du tūkstančius metų. Tokių pastatų pavyzdžių galima rasti visoje Europoje. Prancūzų ir vokiečių imigrantai šį statybos būdą atvežė ir į Jungtines Amerikos Valstijas, kur plūktos žemės namus galima aptikti visur – nuo Niujorko iki Floridos.

Tiesa, JAV šių statybų banga kiek atslūgo Antrojo Pasaulinio Karo metu, tačiau vėl atgimė 1970-aisiais bei vis dar sparčiai populiarėja tarp ekologišką gyvenimo būdą propaguojančių žmonių.

Plūktos žemės namai yra ypač populiarūs Australijoje, nes čia itin brangi mediena bei jos konstrukcijos, tad tenka ieškoti šios medžiagos alternatyvų. Net 20 proc. vakarinėje šalies dalyje statomų naujų namų yra konstruojami būtent šiuo būdu. Australijoje statomi plūktos žemės namai yra modernūs, patogūs bei atitinkantys visus šiuolaikinius standartus. Taip pat juos galima drąsiai pavadinti ekologiškais namais.

Daugiau apie tokių namų statybą užsienio šalyse galite sužinoti peržiūrėję reportažą. 

Kokie tokio namo privalumai? Ar jie neatsparūs vandeniui bei erozijai? Ir kaip tokį namą pasistatyti pačiam?

Statybų procesas

Nuosėdinės uolienos susidaro per tūkstančius metų, vienam ant kito nugulant vis naujiems dirvožemio sluoksniams. Plūktos žemės namo statyba – tai lyg nuosėdinės uolienos gaminimas... tik atliekant tą patį procesą kelis tūkstančius kartų greičiau.

Šį procesą atradę mūsų protėviai tiesiog plūkė žemę ir laukė - stovės tokia konstrukcija ar ne. Dabar apie skirtingus dirvožemius žinome kur kas daugiau ir galime formuoti namus, turinčius mums reikalingas savybes, taigi svarbiausia susiruošus statyti plūktos žemės namą - atsakingai ir kruopščiai pasirinkti statybai naudojamą dirvožemį.

Plūktos žemės namui skirtos masės sudėtyje turėtų būti įvairiausio tipo dirvožemio, įskaitant ir molingą, šlapią žemę. Visgi, mišinio perpildyti moliu taip pat nevertėtų nes džiūdama siena pradės trauktis ir trūkinėti. Mišinys turėtų būti drėgnas, tačiau vanduo jame turi sudaryti ne daugiau nei 10 proc. Į tokį mišinį taip pat galima įmaišyti šiek tiek cemento. Jis mišinyje turėtų sudaryti ne daugiau nei 5 proc.

Jeigu vis tiek nepasitikite tokios medžiagos patvarumu, bandinį galima nuvežti į laboratoriją ir ištirti jos stiprumą. Tinkamas statyti mišinys turėtų atlaikyti 250 kg/ 1 kv. m. Turint šiuos rodiklius atitinkančios žemės bei šiek tiek medienos klojiniams, jau galima mąstyti apie statybas.

Statant tokį būstą, kaip ir visose natūralių medžiagų statybose, patariama naudoti kuo daugiau vietinių medžiagų, tad pirmiausia tinkamos žemės reikėtų ieškoti pačio sklypo teritorijoje arba jo apylinkėse. Žinoma, teks nusipirkti statybai trūkstamus elementus.

Naudojant vietinę žemę sutaupoma daug transportavimo išlaidų, o ir pati medžiaga gaunama beveik nemokamai. Žemės mišinį galima maišyti rankomis arba mechaniniu būdu. Tam tinka ir įprastinė betono maišyklė, iš kurios masė verčiama tiesiai į klojinius.

Plūktos žemės statyboje naudojami klojiniai yra lygiai tokie pat kaip ir plaušmolio statyboje. Pirmiausia išliejamas pamatas, tuomet ruošiami šie sutvirtinimai, formuojantys norimą sienos storį. Tokios sienos dažniausiai formuojamos 45 – 60 centimetrų storio ir yra ne tik pigesnė, bet ir efektyvesnė įprastinio mūro alternatyva.

Į paruoštus klojinius kiekvieną kartą reikėtų pilti po 10 – 15 centimetrų paruošto mišinio ir viską tvirtai suplūkti. Tai vėlgi galima atlikti tiek rankiniu, tiek mechaniniu būdu. Pradėjus plūkti, žemė skleis duslų, prislopintą garsą, o tvirtai suplūkta ims skardžiai dunksėti – tai ženklas, kad laikas dėti naują mišinio sluoksnį.

Suplūkus dalį sienos, klojiniai keliami į kitą vietą ir darbas pradedamas iš pradžių. Durų ir langų vietoje įstatomi karkasiniai rėmai, kurie išimami, kai aplink visą karkasą suplūkiamas tvirtas žemės sluoksnis. Pati siena gali būti papildomai tvirtinama metalinėmis armatūros detalėmis, kurios tvirtinamos plūkimo metu.

Plūktos žemės namų privalumai

Plūktos žemės sienos – tai puiki terminė masė, sauganti namus nuo perkaitimo vasarą ir išlaikanti malonią šilumą žiemą. Tokios sienos įšyla dienos metu ir vos tik orui pradėjus vėsti ima skleisti per dieną sukauptą šilumą. Atvirkštinis procesas vyksta dienos metu, kai naktį vėsos prisikaupusios sienos ima šilti ir atiduoda sukauptą vėsą.

Jeigu toks namas suprojektuotas vadovaujantis saulės architektūros principais, terminė masė gali puikiai pasitarnauti mažinant šildymo sąskaitas ir atsisakant brangių oro kondicionierių vasarą.

Ištirta, kad teisingai suprojektuotam saulės architektūros namui iš plūktos žemės reikia vos trečdalio šildymo, kuris būtinas įprastiniam tokio paties ploto namui. Visgi, mūsų klimato zonoje tokį namą vertėtų papildomai apšiltinti, siekiant maksimalaus gyvenimo komforto.

Plūktos žemės sienos yra atsparios ugniai, nes jose nėra degių komponentų. Po Australijoje atliktų bandymų šios sienos gavo aukščiausią ugnies atsparumo klasę - atlaikė net keturias valandas deginamos atvira liepsna. Šiose sienose taip pat nesiveisia jokie graužikai ir parazitai, mat čia tiesiog nėra maisto.

Baigtos plūkti tokis tipo sienos gali būti paliktos tokios, kokios yra, apšiltintos bei dengiamos įvairiais tinkais, moliu, kalkėmis ar kita pasirinkta medžiaga. Visgi, plačiausiai paplitusios bei dažniausiai rekomenduojamos yra natūralios apdailos medžiagos, nes taip siena išlieka natūraliai kvėpuojanti ir palaiko sveiką namų mikroklimatą. Šiltesnio klimato zonose plūktos žemės sienos dažnai paliekamos neuždengtos, nes turi unikalų, itin dekoratyvų, marmurą primenantį raštą, kurio neatstoja jokios apdailos medžiagos.

Stogas, grindys, perdangos bei kiti namo elementai plūktos žemės namuose gali būti visiškai tokie patys kaip ir įprastiniuose. Tiesa, tokiame name vertėtų suprojektuoti platesnį stogą, kuris saugiai uždengtų sienas ir apsaugotų jas nuo lietaus, nors tokie pavyzdžiai kaip jau minėta Didžioji kinų siena įrodo, jog net ir neuždengtos tokio tipo sienos gali stovėti itin ilgai.

Plūktos žemės namų minusai

Nors tokia statyba ir yra itin pigi bei turi gausybę privalumų, plūkti žemę vis keliantis į kitą vietą, vėl konstruoti klojinius yra itin sunkus darbas. Puiku, jei tokiam darbui esate pasiryžęs pats, tuomet statyba atsieis itin pigiai. Visai kitokią namo sąmatą gausite samdydami darbininkus ir mokėdami jiems už ilgas darbo valandas.

Dar vienas tokios statybos minusas yra tas, kad Lietuvoje ši statyba nėra populiari, nėra kvalifikuotų specialistų, tad žinių teks semtis užsienyje, o tai gali kainuoti dar daugiau laiko bei pinigų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

oho

oho portretas
cia lietuviai jau ruosiami visikam badui ir ubagystei.namai is zemes.desra be mesos.kokiu dar straipsniu parasysit ,ponai numarazmeje zurnalistai ?

CHO BLYN

CHO BLYN portretas
Užsienyje. Tai jau pasisėmiau, viskas, einu dirbt :)
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Zoologijos sodas beždžiones šildo baseine
    Zoologijos sodas beždžiones šildo baseine

    Vakarų Japonijoje dabar kiek šilčiau negu Lietuvoje, bet kai kam tenka dar ir papildomai šildytis. Fukuokos prefektūros zoologijos sodo beždžionėlėms prižiūrėtojai, galima sakyti, užkūrė pirtį. ...

  • Likusioms žiemoti gulbėms – sunkus metas
    Likusioms žiemoti gulbėms – sunkus metas

    Spustelėjus šalčiams, kasmet Nemune ties Žemųjų Šančių Kranto 9-ąja ir 10-ąja gatvėmis ir žemiau Kauno hidroelektrinės susitelkia šimtai žiemoti pasilikusių gulbių, pulkai ančių. ...

    4
  • S. Paltanavičius: paukščiai ne apsigavo, bet buvo apgauti
    S. Paltanavičius: paukščiai ne apsigavo, bet buvo apgauti

    Lietuvoje žiema. Šią savaitę jau matėme jos pradžią – su šaltuku, ledu ir sauja kita sniego. Tokiais ženklais nesistebime, nuostabu tik tai, kad esame antroje kalendorinės žiemos pusėje, jau netoli pusiaužiemio. Dabar kur kas sva...

  • Pabėgęs vilkas sukėlė išgąstį
    Pabėgęs vilkas sukėlė išgąstį

    Vilkas, ketvirtadienį pabėgęs iš vienos aplinkosaugos organizacijos Didžiojoje Britanijoje siaučiant smarkiai žiemos audrai, sukėlė apylinkės gyventojų išgąstį ir privertė uždaryti kaimyninę mokyklą, bet po kelių valandų buvo su...

  • Praėję treji metai buvo šilčiausi per matavimų istoriją
    Praėję treji metai buvo šilčiausi per matavimų istoriją

    Praėję treji metai buvo šilčiausi visą oro temperatūros tikslių matavimų istoriją, ketvirtadienį paskelbė Jungtinių Tautų (JT) meteorologijos agentūra, atkreipdama dėmesį į dramatišką mūsų planetos klimato atšilimą. ...

    1
  • S. Paltanavičius: įdomu, ką netrukus pasakys barsukas?
    S. Paltanavičius: įdomu, ką netrukus pasakys barsukas?

    Esame žiemoje, antroje jos pusėje. Tiesa, tikrasis žiemos vidurys, pusiaužiemis, lygiai po savaitės. Tada barsukas nuspręs, kaip ten bus toliau. ...

    2
  • Nori ženklo antims
    Nori ženklo antims

    Klaipėdiečiai, savaitgalį į Latvijos pasienį susiruošę kai kurių pigesnių prekių, stebėjosi kaimynės šalies kelininkų išmone. Atvykėlių dėmesį patraukė Rucavos miestelyje stovintis kelio ženklas. ...

    2
  • Tyrimas: pelėdos išgaišta šalia kanapių ūkių
    Tyrimas: pelėdos išgaišta šalia kanapių ūkių

    Nauji tyrimai rodo, kad kai kurios pelėdų rūšys šiaurės vakarų Kalifornijoje, įskaitant šiaurinę dėmėtąją pelėdą, išgaišta dėl „tūkstančių neleistinų kanapių ūkų“ veiklos, kuriuose naudojami ...

    1
  • Startuoja kasmetinė aplinkosaugos akcija „Kaminukas“
    Startuoja kasmetinė aplinkosaugos akcija „Kaminukas“

    Aplinkos apsaugos pareigūnai sausio mėnesį pradėjo aktyvią aplinkos oro taršos prevenciją ir neteisėto atliekų deginimo kontrolę. Tai tradicinė akcija „Kaminukas“, kuri vyks didžiojoje šalies dalyje iki pat žiemos pabaigos...

    3
  • Pėsčiomis privačią Ameriką apkeliavęs K. Ilgunas: nenoriu to pakartoti
    Pėsčiomis privačią Ameriką apkeliavęs K. Ilgunas: nenoriu to pakartoti

    Anksčiau niekas nebandė eiti per privačias valdas Amerikoje, ypač Montanos, Pietų Dakotos ir Teksaso valstijose, kur didelė dalis žemių priklauso privatiems asmenims, tad nebuvo galima nuspėti, ko tikėtis, sako taip keliavęs lietuvių kilmės aplink...

    1
Daugiau straipsnių