- Selemonas Paltanavičius, LRT Radijo laida „Gamta – visų namai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje pavasaris ir dar – Nepriklausomybės atkūrimo diena. Šiandien galime sakyti drąsiai – mums niekas nieko nedavė, mes viską sukūrėme patys. Tačiau kūryba – niekada nesibaigiantis ir nenutrūkstantis procesas. Kad pamatytume jos rezultatus, turime ilgai plušėti, aukoti savo laiką. Tačiau ne tai svarbu – mums kur kas labiau rūpi, kad visa tai perduosime savo vaikams, kad tą patį darys ir jie. Kitos Lietuvos ir kitos jos gamtos nebus.
Mūsų gamta – kaip reta jautri, reikalaujanti nuolatinio dėmesio. Labai sunku vienu metu galvoti apie ją visą, nes gamtos įvairovė didelė, jos atskiri elementai skirtingos būklės – vieniems reikia pagalbos, kitiems – tik supratimo. Todėl visa tai galime nuveikti kartu, darydami visai skirtingus, bet gerus darbus gamtai.
Kaip jums atrodo šis pavasaris? Tik nesakykite, kad jis šaltas, kad drėgnas. Jis yra puikus, o mes turėtume suprasti, kad kol kas esame tik pačioje tikrojo pavasario pradžioje. Nieko kito, kaip kad daro dabar, ji atlikti negali – tiesiog to visai nereikia. Mums gali būti nuostabu ir keista, kad neskuba paukščiai, žibuoklės ir vabzdžiais, bet...
Taigi ko skųstis? Jau apsiskraidė bitės, vadinasi, jų namuose viskas gerai. Pargrįžo ir tebegrįžta paukščiai. Atkuto žvėrys. Štai dabar mes išsiruošėme į miškus, į laukus ir kartu su jumis pamatysime viską.
Jau gieda juodasis strazdas. Tiesa, negalime pasakyti, ar tas, kurį matote ir girdite jūs, jau parskrido iš žiemaviečių. Kai kurie juodieji strazdai sėkmingai peržiemoja ir pas mus. Taigi, jie turėjo pradėti giedoti pirmieji. Tačiau dabar jau visi vienodi.
Panašiai žvelgiame į zyles, kėkštus ir net smilginius strazdus. Beje, kad negalvotume, jog pas mus visi paukščiai tik skrenda, turiu priminti, kad svirbeliai dar čia, dar neatsisveikino.
Tikrai – prieš savaitę stebėjau juos savo kaimyno sode, kur jų negausus, bet balsingas ir labai aktyvus pulkelis traukiojo nuo šakelių ir lesė putinų uogas. Taip pat dar neišskrido vandeniniai strazdai, sniegstartės, tūbuotieji suopiai. Ko jiems skubėti – suspės, nes perėti visi jie pradės tik po 2–3 mėnesių.
To nepasakysi apie kai kuriuos mūsų paukščius. Mes gal ir ne visi žinome, kad anksčiausiai perėti pradeda ne bet kas, o pilkosios žąsys. Tai jos sugrįžta dar žiemą, apsnigtuose nendrynuose susiranda lizdavietes ir nuo jų nesitraukia. Kai kiti paukščiai grįš į savo ežerus, žąsys jau perės.
Nors naktimis dar užklumpa laipsnio kito šaltukas, šiltos dienos net ir be saulės yra lemtingos ežerų ledui. Daugelio Pietų, Vidurio Lietuvos ežerų ir tvenkinių ledas jau visai sutežo, pajuodo, jame atsivėrė properšos. Ko gero, pats tipiškiausias šiame regione – Žuvintas.
O taip, Žuvinto ežeras rudenį ir žiemos pradžioje užšąla, užsitraukia ledu labai anksti. Ir ledas čia būna storas. Tačiau pavasarį jis ištirpsta labai greitai. Beveik 1 000 hektarų ežeras turi savo ypatingą režimą.
Ar pamenate klasikus? „Nesustabdysi upės bėgimo“... Kažkodėl po tokių žodžių prisiminiau sulą – prieš savaitę apie ją kalbėjome mūsų laidoje, o paskui šis pavasario skanumynas staiga tapo taip įdomus visiems. Jau pradėjo tekėti ir beržo sula, taigi – skanaus. Tačiau norime priminti – jei jau tekinote klevų sulą, nepalikite jums taip dosniai skanėstus dalinusių medžių sužeistų. Būtinai pragręžtas skyles užkalkite mediniais kaiščiais ir užtepkite sodo tepalu. Žaizdos turi užgyti.
Bebrai retai kada pasirodo dieną. Jų metas – prieblanda, rytai ir vakarai, naktys. Tokiu metu dažnai ir suokia strazdas giesmininkas. Arba liepsnelė.
Beje, dar prisiminiau kiekvieno pavasario vaizdą – sula aptekusius paupio beržų kelmus. Paklausite, ar čia medkirčiai taip paliko? Na, medkirčiai... bebrai. Dabar – jų atgimimas, nes medžių ir ypač krūmų žievė minkšta, atšokusi. Be to, pavasaris – statybos, namelių ir užtvankų tvirtinimo, urvų ir trobelių valymo metas. Žodžiu, darbymetis...
Bebrai retai kada pasirodo dieną. Jų metas – prieblanda, rytai ir vakarai, naktys. Tokiu metu dažnai ir suokia strazdas giesmininkas. Arba liepsnelė. Bebrų sujudimas simbolizuoja pavasario atgimimą. Tačiau tuo, atrodo, ne visi esame patenkinti.
Bebrai per paskutinius keletą dešimtmečių tapo pačiais įprasčiausiais mūsų gyvūnais. Ko gero, taip jie jautėsi tik labai seniai, gal prieš tūkstantį metų... Tačiau taip sekasi ne visiems. Štai ir vėl žvalgomės kurapkų... O jų nematyti. Atrodo, ir žiema buvo palanki, nesunki, ir lesalo nestigo – o kurapkų ir vėl reta.
Visoje Europoje šios rūšies būklė kelia nerimą. Ko gero, netgi dar daugiau: ji yra pavojinga. Neturime atsakymo, kodėl taip yra. Žinoma, galima nemažai priekaištų išsakyti perinčias kurapkas naikinantiems šienavimo agregatams, intensyviam laukų purškimui. Kažkada priežastis buvo ir medžioklė. Tačiau Lietuvoje kurapkos jau senokai nemedžiojamos, o būklė netapo geresnė – matyt, priežasčių reikia ieškoti kitur.
Mes jau esame kalbėję apie tai ir žinome, kad pilkoji kurapka yra rūšis ateivė iš pietesnių regionų. Tačiau pamename visai nesenus laikus, kai kurapkos gerai gyvavo net ir sunkesnėmis gamtinėmis sąlygomis – juk pačios pavojingiausios joms yra giliasniegės žiemos. Matyt, šia rūšimi daugiau turėtų domėtis mokslininkai...
Taigi, spėliojimai čia nieko verti. Reikia tyrimų ir žinių. Mes daug ką galėtume išspręsti, jei suprastume gamtos procesų esmę, pagaliau – jei mokėtume gamtos mokslo abėcėlę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo4
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų18
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas3
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...