Paskui gulbes mokslininkė nuskrido iš Rusijos į D. Britaniją

Britų mokslininkė Sacha Dench motorizuotu parasparniu skrido paskui migruojančias mažąsias gulbes iš Rusijos šiaurės iki pat Anglijos. Pakeliui ji buvo sustojusi ir Lietuvoje. Mokslininkės tikslas – išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių nyksta šie paukščiai.

Mažosios gulbės iš arktinės Rusijos dalies kiekvienais metais migruoja žiemoti į Didžiąją Britaniją. Mokslininkė S. Dench praėjusį rudenį sekė jas motorizuotu parasparniu.

„Labai sunkus ir sudėtingas projektas. Sekdami paukščius turėjome kirsti vieną nuošaliausių mūsų planetos kampelių. Pakeliui susipažinome su daugybe žmonių ir turėjome jais pasikliauti. Turėjome taikytis ir prie laukinių paukščių, o jie elgiasi taip, kaip jiems diktuoja oro sąlygos“, – apie projektą pasakoja S. Dench.

Mažėjanti populiacija

Mokslininkės tikslas – išsiaiškinti, kodėl kasmet per migraciją neišgyvena vis daugiau paukščių. Šių paukščių populiacija per pastaruosius 20 metų sumažėjo net 40 proc. ir šis skaičius nuolat didėja. Mažosios gulbės laikomos nykstančia rūšimi.

„Patys norėjome išbandyti gulbių kelią, apžiūrėti tas vietoves, virš kurių jos kasmet skrenda, pamatyti, ar ten kas nors keičiasi. Parasparnis tinka tuo, kad skrenda panašiame aukštyje, panašiu greičiu ir tu patiri visas besikeičiančias oro sąlygas. Be to, mūsų poreikiai panašūs kaip ir paukščių: mums irgi reikia nutūpti, pasipildyti kuro“, – aiškina mokslininkė.

Gulbės dažniausiai nutupia pelkėse, bet, keičiantis klimatui ir didėjant urbanizacijai, pelkių sparčiai mažėja. Gulbėms pavojų kelia ir vėjo malūnai bei elektros laidai. Šios kliūtys pavojingos ir S. Dench bei jos kolegoms, pilotuojantiems parasparnius. Pavojų kelia ir audringi vėjai virš tundros.

Jau pačioje kelionės pradžioje iškilo rimtų problemų. Teko leistis avariniu būdu.

„Į vakarą sugedo mano parasparnis. Mes įstrigome tundroje ir teko kviestis gelbėtojus. Gerai, kad nutūpėme netoli šiaurės elnių fermos. Nors jų augintojai nieko neturėjo, vis tiek mums padėjo, kuo galėjo. Iš vieno gavau miegmaišį ir bent jau turėjau sparną, po kuriuo galėjau pasislėpti“, – įspūdžiais dalijasi S. Dench.

Šventi paukščiai

Nepažįstamų žmonių gerumas gal ir padėjo S. Dench išgyventi, bet gulbėms žmonės, o ypač brakonieriai, labai pavojingi.

„Gulbės laikomos šventais paukščiais. Niekas jų nežudo. Niekas jų nemedžioja, bet kartą mano vyras parsinešė gulbę su identifikacijos žiedu. Paklausiau, kodėl jis ją nušovė? Paprastai gulbių niekas nemedžioja“, – pasakoja vienos iš vietovių gyventoja Lydia.

S. Dench tikisi, kad ši kelionė padės atkreipti žmonių dėmesį, jog šiuos retus paukščius reikia saugoti. Mokslininkė neturi daug laiko ant žemės. Gulbės per dieną nuskrenda ir po kelis šimtus kilometrų, o ji nenori pamesti jų iš akių.

Nemažai vargo S. Dench patyrė, kol pakilo iš netoli Sankt Peterburgo esančių pievų. Atrodė, kad ji išsinarino kelią ir turėjo skubiai važiuoti į artimiausią ligoninę. Laimė, gydytojai ją patikino, kad viskas gerai, ir kitą dieną ji galėjo tęsti kelionę.

„Įprastomis aplinkybėmis sau būčiau sakiusi – porą savaičių pailsėsiu nuo skraidymo. Deja, tokios prabangos šiuo metu neturiu. Teks paklausyti gydytojų ir bent vieną dieną pailsėti, nors oro sąlygos tikrai puikios“, – sako mokslininkė.

S. Dench saugiai atskrido ir į Lietuvą. Per šią kelionę ji skrido virš vienuolikos valstybių ir visur sustodavo su žmonėmis pasikalbėti apie gulbes.

„Reikia sukviesti kuo daugiau žmonių, medžiotojų, elektros tiekėjų, vyriausybių atstovų ir imtis priemonių, kurios padėtų šiuos paukščius išsaugoti. Labai to tikiuosi“, – sako mokslininkė.

Kad pasiektų savo tikslą, S. Dench visą ekspediciją filmavo ir ketina sukurti dokumentinį filmą „Gulbių skrydis“.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vitas

Vitas portretas
Šaunu.Gulbes reikia saugoti
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kai kurie paukščiai danguje praleidžia 95 procentus savo gyvenimo
    Kai kurie paukščiai danguje praleidžia 95 procentus savo gyvenimo

    Lietuvoje – vis dar vasara, jau tikrai brandi, prisirpusi ir dosni. Savo turtais ji dalijasi su visais, o mums tenka pati gražiausia dovana – puikūs orai, saulė, maudynės, tinkamos sąlygos javapjūtei. Ar ko nepamiršome? Na, žinoma, ki...

  • Išsiveržė San Kristobalio ugnikalnis
    Išsiveržė San Kristobalio ugnikalnis

    San Kristobalio ugnikalnis, aukščiausias Nikaragvos kalnas, penktadienį pradėjo spjaudyti pelenus ir siera dvokiančias dujas, pasiekusias mažiausiai keturis kaimyninius miestelius ir kaimus. ...

    1
  • Itin reta veislė: šunys-dainininkai
    Itin reta veislė: šunys-dainininkai

    Naujosios Gvinėjos staugiantieji šunys, kartais dar vadinami dainininkais – vieni rečiausių šunų planetoje, mat išlikusių nelaisvėje jų yra vos šimtas. ...

  • Mokslininkai: Grenlandijos ledynai tirps sparčiau
    Mokslininkai: Grenlandijos ledynai tirps sparčiau

    Grenlandijos ledynai artimiausiais metais tikriausiai tirps sparčiau, nors pastaruoju metu šis procesas buvo sulėtėjęs, trečiadienį paskelbė mokslininkai, atradę naujų ledynų slinkimo ypatumų. ...

  • Gamtininkai ragina kovoti su rykštenėmis
    Gamtininkai ragina kovoti su rykštenėmis

    Gamtininkai ragina kovoti su pievas, laukus, pakeles geltonais žiedais užtvindžiusiomis rykštenėmis, nes tai mūsų šaliai svetimas augalas, išstumiantis vietines rūšis. ...

  • Gamtininkas: vasarai visai nepatinka kalbos apie atsisveikinimą
    Gamtininkas: vasarai visai nepatinka kalbos apie atsisveikinimą

    Esame jau antroje rugpjūčio pusėje, taigi – dar vasaroje, kuri nepaliauja mūsų stebinti savo orais ir reiškiniais. Ką tik regėjome, kaip tikina meteorologai, karščiausią šios vasaros dieną, paskui skirtingus Lietuvos region...

  • Emilės svajonė – savas zoologijos sodelis
    Emilės svajonė – savas zoologijos sodelis

    Domeikavoje gyvenanti Emilė Šmidtaitė nuo ankstyvos vaikystės tempė į namus visokius smulkius gyvius, kokius tik rasdavo gamtoje. Tačiau ir dabar trylikametės Emilės galva pramušta dėl įvairių gyvūnų, kurių įvairovė stebina ne vie...

    4
  • Senovinis laumžirgis pavadintas garsaus britų gamtininko vardu
    Senovinis laumžirgis pavadintas garsaus britų gamtininko vardu

    Didžiosios Britanijos televizijos laidų apie gamtą žvaigždė Davidas Attenborough (Deividas Atenboras) trečiadienį pagaliau įgijo sparnus: mokslininkai jo vardu pavadino 100 mln. metų senumo laumžirgį. ...

  • KTU rektorius Norvegijoje pagavo įspūdingą žuvį
    KTU rektorius Norvegijoje pagavo įspūdingą žuvį

    Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas žūklę Norvegijoje prisimins ilgai. Jis jūroje sugavo įspūdingą žuvį. ...

    5
  • Kokie pavojai tyko išskrendančių žiemoti gandrų?
    Kokie pavojai tyko išskrendančių žiemoti gandrų?

    Marcinkonyse daugelio dėmesį atkreipė laukuose besibūriuojantys skaitlingi baltųjų gandrų būriai. Ypač sparčiai jie formavosi praėjusį savaitgalį. Neretai vienoje vietoje buvo galima pamatyti šimtą ar daugiau paukščių. Ornitologai...

Daugiau straipsnių