- Domantė Platūkytė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dzūkijoje, Varėnos rajono miškuose, grybautojai jau rado pirmųjų bobausių. Pasak Vilniaus universiteto Botanikos ir genetikos katedros prof. Ernesto Kutorgos, šiemet pavasaris Lietuvoje šaltas, todėl ir grybų sezono pradžia šiek tiek pavėlavo. Tačiau dabar gamta atsigauna ir pirmieji pavasariniai grybai bobausiai bei briedžiukai pradeda augti.
Dažniausiai bobausių galima rasti pušynų proskynose, o retesni grybai briedžiukai auga ir mišriuose ar lapuočių miškuose, jų galima pamatyti net sodybose šalia vaiskrūmių bei mieste – krūmynuose ar parkuose. Toliau nuo miesto augantys briedžiukai puikiai tinkami valgyti.
Valgant bobausius reikėtų būti atsargesniems. Švieži šie grybai toksiški, todėl jų negalima iš karto kepti – yra atvejų, kad stiprus apsinuodijimas sukėlė ir mirtį. Prof. E. Kutorga aiškina, jog bobausius būtina tinkamai paruošti – geriausia pora kartų nuvirti, vandenį išpilti, o grybus perplauti. Tokiu būdu toksinai pašalinami – dalis išgaruoja, dalis pasišalina su vandeniu.
„Vis dėlto su bobausiais reikėtų elgtis atsargiai, toksinai organizme gali kauptis, todėl nereikėtų piknaudžiauti ir valgyti jų kiekvieną dieną – geriau paragauti ir tuo apsiriboti, valgyti mažais kiekiais“, – pataria prof. E. Kutorga.
Grybautojų mėgstami grybai – birželio mėnesį
Pavasaris buvo šaltas, miškuose ilgai laikėsi sniegas, naktinės šalnos, todėl žemė šilo lėtai. Šiuo metų laikotarpiu, kai gana vėjuota, o miškuose medžiai dar be lapų, vėjas labai greitai džiovina dirvožemį, o tai grybams nėra palanku. Medžių lapams pradėjus skleistis, jie sudaro pavėsį, apsaugo nuo tiesioginių saulės spindulių bei vėjo gūsių. Pasak prof. E. Kutorgos, šiuo metu grybams orai palankūs, tačiau reikėtų daugiau lietaus ir drėgmės, ypač smėlinguose Varėnos rajono miškuose.
Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovė dr. Jurga Motiejūnaitė pritaria, jog dabar norint gero grybų derliaus reikia sulaukti šiltų drėgnų orų, ir aiškina, jog žiema grybams didelio poveikio nepadarė. Pasak mikologės, grybai pradeda augti nuo pirmųjų atšilimų ir atlydžių, o kai kurie dygsta ir visą žiemą.
Dabar miškuose galima rasti ir nevalgomų pavasarinių grybų, vienas iš jų – austriškoji plačiataurė.
„Plačiataurės – pirmieji pavasario grybai, dar vadinami pavasario pranašais, jie pasirodo kartu su žibučių pražydėjimu. Kadangi jie nevalgomi, žmonės jais nesidomi ir nerenka. Vis dėlto tai labai įdomus ir gražus gamtos elementas“, – šypsosi dr. J. Motiejūnaitė.
Esant tinkamiems orams, grybautojams įprastesi lepšiai bei paąžuoliai turėtų pasirodyti birželio mėnesį, vėliau – voveraitės bei baravykai. Vis dėlto dr. J. Motiejūnaitė juokauja, kad šis klausimas turėtų būti skirtas Dievo kanceliarijai – grybai auga ne pagal kalendorių, viską lems oro sąlygos.
Prisitaikę ištverti sausras
„Įprastai daugiausiai grybų turėtų būti rugsėjo pirmojoje pusėje, tačiau dabar dėl klimato kaitos orai darosi nepastovūs, todėl sunku ką nors prognozuoti. Vienais metais augimo pikas gali būti liepos gale, kitais – rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais“, – svarsto dr. J Motiejūnaitė.
„Prognozuoti, ar šie metai grybautojams bus sėkmingi – sunku. Viskas priklauso nuo orų, jei užsitęs sausros, tai labai neigiamai paveiks grybieną. Vis dėlto per tūkstančius metų grybai prisitaikė prie aplinkos ir išmoko ištverti sausras – net jei vasara sausa, rudenį vis vien prasideda lietaus metas, grybai atgyja ir staiga atsiranda dideli vaisiakūnių derliai. Dėl to sunku pasakyti, ar bus didelė įvairovė, tačiau bet kokiu atveju grybai augs“, – pasakoja prof. E. Kutorga.
Anot mikologo, grybų kiekį lemia ir jų biologinės savybės – pastebėta, jog grybai pramečiuoja. Net ir esant geroms sąlygoms, derlius gali būti mažesnis – jei prieš metus labai augo vaisiakūniai, grybiena gali būti išsekusi. Pramečiavimo trukmė priklauso ir nuo grybo rūšies, oro sąlygų – gali pramečiuoti kas ketverius ar penkerius metus, kartais – kas septynerius.
Didžiausia grėsme grybams dr. J. Motiejūnaitė įvardija kertamus miškus, tačiau ir grybautojus miške ragina elgtis padoriai: „Nebūtina su automobiliu atvažiuoti prie pat baravyko, galima jį pasistatyti tinkamai. Svarbiausia – nešiukšlinti, žinoma, nedera kapstyti miško paklodės, samanų.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų15
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai6
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas2
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Sodininkams ir daržininkams balandis – didžiųjų darbų mėnuo
Sodininkams ir daržininkams – darbymetis: reikia apsirūpinti sėklomis, sodinukais ir planuoti derlių. Nesate tikri, ar nieko nepamiršote? Apželdinimo kursų įkūrėja Lina Liubertaitė sudėliojo svarbiausius akcentus ir priminė, kokiems la...
-
Veterinarijos gydytoja: augintinio gerovė – šeimininko atsakomybė4
Kiekvienas gyvūnų mylėtojas pritars, kad augintinis kasdienybei suteikia daug meilės, džiaugsmo ir gerų emocijų. Veterinarijos gydytoja Ugnė Černiauskaitė primena, kad, norint užtikrinti gerą gyvūno savijautą, svarbu kruopščiai pasirūpin...