Padėti varliagyviams – nedidelis, bet svarbus darbelis

Lietuvoje – pavasaris. Jūs gal kraipote galvas ir nenorite su tuo sutikti? Tačiau kaip dar gali vadintis metas po kovo vidurio, kai grįžta paukščiai, teka medžių sula ir brinksta pumpurai? Žinoma, visai paprasta matyti mūsų veidus ir rasti atsakymą, kodėl mes nepatenkinti. Trūksta saulės! Ir šilumos! Nes tik jie yra tikrieji gyvybės ir mūsų nuotaikos varikliai.

Taigi kol kas su tais varikliais yra nekaip. Bet bus – jau greitai. Juk kovui liko visai nedaug, jau sugrįžo gandrai, o po savaitės – tikrosios Gandrinės.

Kiekvieną pavasarį mes išgyvename savotišką būseną: vis laukiame, dūsaujame ir nerimaujame, o paskui pamatome, kad visa, dėl ko taip rūpinomės, jau praėjo, nuskriejo ir baigėsi. Ką daryti, kad taip neįvyktų? Svarbiausia – nesižvalgyti į kalendorių ir paklusti gamtos metų rato ciklams.

Antai, ar jūs visi turite tiek stiprybės sustoti prie blindės ir ranka paliesti jos brinkstančius pumpurus? Ar matėte, kaip žydi snieguolės, kaip iš žemės kalasi pavasarinių lauko gėlių daigai? Pagaliau – ar galite pasakyti, kurią dieną prie jūsų inkilo atskrido pirmasis šio pavasario varnėnas? Tik nesakykite, kad šiemet ir inkilų nekėlėte.

Na, o gandrų namai... Apie juos buvo kada pagalvoti ir juos, grėsmingai pasvirusius, seniai reikėjo sutvarkyti. Kol kas tą galima daryti – dabar pat. Ir nereikia kviesti jokių tarnybų – juk kaime tiek šaunių vyrų. Beje, jei gandro lizdas ant elektros stulpo, jį tvarkyti, pakelti gali tik energetikai.

Kaltinimai tautiniam paukščiui

Jei jau prakalbome apie gandrus, būtina priminti vieną visai neseną atvejį: buvo kreiptasi leidimo nugriauti gandro lizdą, nes šie paukščiai atseit yra paukščių gripo sukėlėjo, pavojingo viruso H5Nx, platintojai. Ornitologai atsakė aiškiai – tikimybė, kad tokiu platintoju galėtų tapti gandras, yra be galo maža – gamtoje yra kitų paukščių, kurie tą galėtų atlikti daug intensyviau.

Ar matėte, kaip žydi snieguolės, kaip iš žemės kalasi pavasarinių lauko gėlių daigai?

Tad kaltinti gandrą ne tik negražu, bet ir nepatogu: juk tai mūsų gandras, mūsų tautinis paukštis. Beje, lizdą išardyti, gavus leidimą, galima, bet tik ne toliau kaip už 100 metrų iškėlus naują gandralizdį. Tik ar mums to reikia?

Vėl prasideda ar tuoj, plūstelėjus šilumai, prasidės varliagyvių migracija. Tai labai pavasariškas reiškinys, kuris yra skausmingas ir keliantis nemažai klausimų. Jų esmė ta, kad per mūsų nutiestus kelius šokuojančios, po žiemos dar labai vangios ir lėtos varlės per dažnai žūsta po mašinų ratais. Taip traiškydami gyvąją gamtą, o paskui ją maldami šienapjovėmis, greitai mes galime likti be jos.

Yra gražių ir sektinų pavyzdžių: antai Vilniaus miesto savivaldybė Vingio parke uždraudė transporto eismą ir iki balandžio 20 d. leido saugiai migruoti varlėms. Užtvaras prie kelių įrengia nemažai sąmoningų, gyvybę branginančių žmonių.

Tačiau tą galite daryti ir jūs, kiekvienas! Tam nebūtina statyti, įrenginėti. Varliagyvius galima rankioti ir tiesiog pernešti per kelią prie jų neršto vietų. Atrodo – nedidelis toks darbelis, bet koks svarbus ir gražus.


Šiame straipsnyje: varliagyviaivarlėsmigracija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Po Klaipėdą migravo briedis
    Po Klaipėdą migravo briedis

    Po uostamiestį sekmadienio rytą klaidžiojo briedis. Laukinis gyvūnas buvo pastebėtas keliose vietose šiaurinėje miesto dalyje.  ...

    1
  • Kai kurie paukščiai danguje praleidžia 95 procentus savo gyvenimo
    Kai kurie paukščiai danguje praleidžia 95 procentus savo gyvenimo

    Lietuvoje – vis dar vasara, jau tikrai brandi, prisirpusi ir dosni. Savo turtais ji dalijasi su visais, o mums tenka pati gražiausia dovana – puikūs orai, saulė, maudynės, tinkamos sąlygos javapjūtei. Ar ko nepamiršome? Na, žinoma, ki...

  • Išsiveržė San Kristobalio ugnikalnis
    Išsiveržė San Kristobalio ugnikalnis

    San Kristobalio ugnikalnis, aukščiausias Nikaragvos kalnas, penktadienį pradėjo spjaudyti pelenus ir siera dvokiančias dujas, pasiekusias mažiausiai keturis kaimyninius miestelius ir kaimus. ...

    1
  • Itin reta veislė: šunys-dainininkai
    Itin reta veislė: šunys-dainininkai

    Naujosios Gvinėjos staugiantieji šunys, kartais dar vadinami dainininkais – vieni rečiausių šunų planetoje, mat išlikusių nelaisvėje jų yra vos šimtas. ...

  • Mokslininkai: Grenlandijos ledynai tirps sparčiau
    Mokslininkai: Grenlandijos ledynai tirps sparčiau

    Grenlandijos ledynai artimiausiais metais tikriausiai tirps sparčiau, nors pastaruoju metu šis procesas buvo sulėtėjęs, trečiadienį paskelbė mokslininkai, atradę naujų ledynų slinkimo ypatumų. ...

  • Gamtininkai ragina kovoti su rykštenėmis
    Gamtininkai ragina kovoti su rykštenėmis

    Gamtininkai ragina kovoti su pievas, laukus, pakeles geltonais žiedais užtvindžiusiomis rykštenėmis, nes tai mūsų šaliai svetimas augalas, išstumiantis vietines rūšis. ...

  • Gamtininkas: vasarai visai nepatinka kalbos apie atsisveikinimą
    Gamtininkas: vasarai visai nepatinka kalbos apie atsisveikinimą

    Esame jau antroje rugpjūčio pusėje, taigi – dar vasaroje, kuri nepaliauja mūsų stebinti savo orais ir reiškiniais. Ką tik regėjome, kaip tikina meteorologai, karščiausią šios vasaros dieną, paskui skirtingus Lietuvos region...

  • Emilės svajonė – savas zoologijos sodelis
    Emilės svajonė – savas zoologijos sodelis

    Domeikavoje gyvenanti Emilė Šmidtaitė nuo ankstyvos vaikystės tempė į namus visokius smulkius gyvius, kokius tik rasdavo gamtoje. Tačiau ir dabar trylikametės Emilės galva pramušta dėl įvairių gyvūnų, kurių įvairovė stebina ne vie...

    5
  • Senovinis laumžirgis pavadintas garsaus britų gamtininko vardu
    Senovinis laumžirgis pavadintas garsaus britų gamtininko vardu

    Didžiosios Britanijos televizijos laidų apie gamtą žvaigždė Davidas Attenborough (Deividas Atenboras) trečiadienį pagaliau įgijo sparnus: mokslininkai jo vardu pavadino 100 mln. metų senumo laumžirgį. ...

  • KTU rektorius Norvegijoje pagavo įspūdingą žuvį
    KTU rektorius Norvegijoje pagavo įspūdingą žuvį

    Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas žūklę Norvegijoje prisimins ilgai. Jis jūroje sugavo įspūdingą žuvį. ...

    5
Daugiau straipsnių