- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltieji rykliai vandenynuose yra tarp didžiausių plėšrūnų, bet kartais ir patys tampa grobiu didžiosioms orkoms, kurios šį mėnesį prie Pietų Afrikos Respublikos (PAR) krantų sumedžiojo kelis šiuos grėsmingus grobuonis.
Reta galimybė atlikti į krantą išmestų gaišenų skrodimus atskleidė, kad jūrų mitybos grandinėje dominuoja orkos, o ne baltieji rykliai, kurių grėsminga reputacija, iš dalies nulemta 1975 metų siaubo filmo „Nasrai“ (Jaws), užtemdo jiems gresiančius pavojus: ryklių tinklų, žvejybos, brakonieriavimo, taršos ir ... didžiausių delfinų šeimos atstovų.
Orkų, kurioms žmonių veikla taip pat kelia pavojų, įvaizdis geresnis – dėl jų sumanumo, galimybių pamatyti jas vandens parkuose ir, žinoma, 1993 metų filmo „Išlaisvinti Vilį“ (Free Willy).
Ant gaišenų, neseniai rastų netoli Keiptauno, pastebėtas įkandimų žymes paliko orkos, sako gamtosaugininkai. Visiems trims rastiems negyviems rykliams buvo išplėštos kepenys. Tai rodytų, kad orkos, kurių patinų ilgis gali viršyti ir devynis metrus, taikėsi į maistingus riebius organus ir paliko likusią grobio dalį.
Visiems rykliams ant pilvų žiojėjo didelės žaizdos, rodančios už ryklius daug didesnių orkų vikrumą.
„Tai tiesiog klasikinis scenarijus, ką gali padaryti orkos“, – sakė jūrų biologė Alison Towner (Alison Tauner) iš organizacijos „Dyer Island Conservation Trust“, siekiančios apsaugoti trapią ekosistemą vandenyse prie pietinio Afrikos pakraščio. A.Towner dalyvavo atliekant ryklių skrodimą, pateikusį retą patvirtinimą, kad orkos prie PAR krantų medžioja dideles žuvis.
Net ir būdamos pranašesnės, orkos tikriausiai nemedžioja baltųjų ryklių nuolat, sakė George'as Burgessas (Džordžas Burdžesas), Floridos gamtos istorijos muziejuje vykdomos ryklių tyrinėjimo programos „Florida Program for Shark Research“ direktorius. Tačiau mažesni rykliai gali būti įprasta orkų valgiaraščio dalis; be to, tyrimai parodė, kad šiurkšti ryklių oda laikui bėgant nutrina orkų dantų emalį, sakė jis.
Du negyvi rykliai buvo rasti Gansbajuje, o trečias – Streisbajuje. Arčiau Keiptauno, Netikrojoje įlankoje, po to, kai buvo pastebėta orkų, buvo rasti keli negyvi pilkieji šešiažiauniai rykliai išplėštomis kepenimis, pranešė PAR aplinkosaugos departamentas.
„Orkos yra viršiausios plėšrūnės. Nors mes pratę galvoti, kad mitybos grandinės mūsų vandenyse viršuje yra baltieji rykliai, orkos yra daug labiau specializuotos medžiotojos ir savo potencialiu grobiu laiko beveik viską vandenyne“, – nurodė departamentas. Pranešime sakoma, kad šie žinduoliai gyvena labai pažangiomis socialinėmis grupėmis, turi dideles smegenis, geba mokytis ir orientuotis pagal atsimušančias garso bangas.
„Žinoma, kad orkos turi kultūrą, labai panašiai kaip žmonės, ir skirtingos orkų kultūros specializuojasi medžioti skirtingą grobį ir naudoti skirtingas medžioklės strategijas“, – sakė jūrų ekologas Borisas Wormas (Borisas Vormas) iš Dalhousie (Dalhauzio) universiteto Naujojoje Škotijoje Kanadoje.
„Atviruose vandenyse gyvenančios orkos yra retos ir labai mobilios, tad labai įmanoma, kad jos staiga pasirodo rajone, kur anksčiau nebuvo matytos, ir naudojasi to regiono ryklių ištekliais, – elektroniniame laiške naujienų agentūrai AP rašė B.Wormas. – Žinoma, su baltuoju rykliu ... būtų sunku susidoroti dėl jo jėgos ir dydžio, bet orkos (vėlgi kaip žmonės) naudojasi grupinės medžioklės strategijomis ir gali pergudrauti beveik bet kokį grobį.“
Yra pastebėta, kaip orkos atakuoja pilkuosius šešiažiaunius ryklius prie Keiptauno, prie Naujosios Zelandijos ir Pietų Amerikos krantų. Be to, orkos buvo nufilmuotos puolančios baltuosius ryklius prie Faralono Salų netoli Kalifornijos ir Neptūno salų netoli Australijos.
PAR ryklių stebėjimų organizatoriai pranešė, jog maždaug tuo metu, kai buvo sumedžioti minimi trys rykliai, sumažėjo atvejų, kai nardytojai matydavo baltuosius ryklius. Galima manyti, kad dėl orkų grėsmės kiti rykliai pasitraukė iš to rajono – bent jau laikinai.
Mokslininkai diskutuoja apie PAR baltųjų ryklių populiacijos dydį ir sako, kad reikalingi tolesni tyrimai. Šiems grobuoniams žmonių keliamas pavojus yra daug didesnis nei orkų, sako tyrėjai.
„Mes, ryklių biologai, pripažįstame, kad rykliai kartas bus ėdami grobuonių, visai kaip jie ėda savo grobį patys, – sakė G.Burgessas. – Visa tai yra gamtos pasaulio išteklių apykaitos dalis.“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo4
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų18
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas3
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...