- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Yra žinoma, kad smulkių gyvūnų onkologinės, o paprastai kalbant – vėžinės ligos yra viena iš dažniausių gyvūnų mirties priežasčių. Plačiau apie šias ligas kalbėjomės su LSMU Veterinarijos fakulteto dr. L.Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos veterinarijos gydytoja chirurge ir dėstytoja Ligita Zorgevica-Pockeviča.
– Ar tiesa, kad, jei gyvūnas serga onkologine liga, naviko geriau nešalinti, nes jis bus pajudintas, ir vėžinės ląstelės išplis?
– Taip gali atsitikti, jeigu prieš naviko pašalinimo procedūrą nebuvo atliktas citologinis ir histologinis tyrimai arba buvo netaisyklingai pašalintas darinys.
– Kokio amžiaus gyvūnai dažniausiai serga onkologinėmis ligomis?
– Smulkių gyvūnų vėžinėms ligoms būdingas nekontroliuojamas ląstelių dauginimasis, išstumiantis ir žalojantis aplinkinius audinius, plintantis per kraują ar limfą į kitas organizmo vietas ir formuojantis ten metastazes, t.y. naujus darinius. Vėžinėmis ligomis dažniausiai suserga seni gyvūnai, nors gali sirgti ir bet kurio amžiaus augintiniai. Onkologiniai susirgimai pagal biologinį aktyvumą skirstomi į gerybinius ir piktybinius. Piktybiniai navikai yra linkę atsinaujinti, kurti naujus darinius.
– Kokie yra šios ligos požymiai?
– Ligos stadija nustatoma pagal onkologinės ligos išplitimą. Lengviausiai atpažįstami odoje, pieno liaukose, sėklidėse arba raumenyse pradėję formuotis ar susiformavę augliai. Gerokai sunkiau juos pastebėti vidaus organuose. Klinikiniai vėžinės ligos požymiai gali būti įvairūs: sumažėja apetitas, netenkama svorio, padidėja pažeisto organo audinių apimtis, negyja žaizdos, atsiranda kraujingų išskyrų, sutrinka apetitas, rijimo funkcija, sumažėja gyvūno aktyvumas, jis gali pradėti šlubuoti, pasikeičia jo eisena, sunkiai šlapinasi ir tuštinasi. Vienų ar kitų požymių atsiradimas priklauso nuo to, kurį organą yra pažeidusi onkologinė liga. Ligos požymiai gali skirtis priklausomai nuo ligos stadijos.
– Ar nustatomos gyvūno vėžio stadijos? Kokiais tyrimais remiantis parenkamas gydymo metodas?
– Sunkiausias etapas yra identifikuoti pažeistą organą, kuriame yra navikas, žinoma, jei tai nėra pastebima gyvūno išorinės apžiūros metu. Kitas etapas – kuo daugiau sužinoti apie onkologinės ligos pobūdį, kokios yra navikinės ląstelės ir koks biologinis jų aktyvumas, ar yra tikimybė, kad navikas metastazuos. Šią informaciją galime gauti, paėmę ląstelių arba nedidelį audinių gabaliuką išsamesniems, t.y. citologiniam ir histopatologiniam tyrimams.
Pagal citologinio ir histopatologinio tyrimo gautus rezultatus, nusprendžiama koks yra tinkamiausias gydymo metodas. Pasaulyje smulkiųjų gyvūnų onkologijoje dažniausiai taikomi šie gydymo metodai: onkologinė chirurgija, chemoterapija, spindulių terapija arba kelių gydymo metodų kombinacija.
Svarbu nustatyti naviko stadiją. Todėl ligos pažeistoje srityje atidžiai apžiūrimi limfiniai mazgai. Jei jie padidėję, paimamas ištirti mėginys (biopsija). Kitas etapas – tolimų metastazių diagnostika. Atliekamas trijų krypčių krūtinės ląstos rentgeno tyrimas, ultragarsu tiriama pilvo ertmė.
– Kokiais onkologinės ligos atvejais gyvūnas operuojamas?
– Gydymo metodo parinkimas priklauso nuo onkologinės ligos stadijos. Jeigu metastazės nenustatytos, dažnai yra efektyvus chirurginis gydymas, kurio tikslas – pašalinti naviką su saugia sveikų audinių zona. Prieš planuojant tokią operaciją, svarbu įvertinti gyvūno bendrą sveikatos būklę. Kadangi onkologinėmis ligomis dažniausiai serga vyresnio amžiaus gyvūnai, svarbu įvertinti jų vidaus organų – inkstų, kepenų ir širdies – funkcijas. Atsižvelgus į gautus tyrimų rezultatus, parenkama saugiausia narkozė. Onkologinės chirurgijos tikslas yra pašalinti ligą, sumažinti jos pasikartojimo tikimybę.
Kai kuriais atvejais onkologinė chirurgija taikoma, siekiant sumažinti piktybinį darinį tais atvejais, kai jo neįmanoma visiškai pašalinti, pavyzdžiui, kai darinys yra šalia gyvybei svarbių kraujagyslių. Darinių pašalinimo galimybės labai priklauso nuo auglių dydžio. Pavyzdžiui, esant dideliems odos navikams, sunkiau pavyksta atkurti audinius, užverti žaizdą. Kartais tenka atlikti net plastines operacijas. Gyvūnai po tokių operacijų dažniausiai stacionarizuojami, siekiant kontroliuoti pooperacinį skausmą ir ankstyvąsias komplikacijas.
Tais atvejais kai neįmanoma auglio pašalinti arba nėra kitų gydymo galimybių, gali būti taikoma paliatyvioji terapija – skiriami vaistai, mažinantys naviko keliamą skausmą, kitus požymius. Šunys ir katės, sergantys onkologinėmis ligomis, kaip ir žmonės, patiria lėtinį skausmą. Tik gyvūnai negali to pasakyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo4
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų18
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas3
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...