- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Stintmečio pradžios laukę Rusnės žvejai gūžčioja pečiais – į nerštavietes judančių stintų elgesio nesupranta nei dešimtmečius žvejojantys vietiniai, nei mokslininkai. Keliama versija, jog Kuršių mariomis iš jūros judančių stintų būriai patenka į rusų tinklus.
Stintos – į Maskvą
Rusnėje gyvenantis Kęstas Kėrys tikino, jog šių metų stintmetis kol kas žvejų nedžiugina.
"Labai keistai jos šiemet elgiasi. Tai pajuda būriais, tai visiškai nieko nepagaunama. Gudrios tos stintos. Aukštyn srove kažkodėl jos labiau juda naktimis. Žemupyje jų labai mažai. Kiti geriau gaudo mariose. Prie Juodkrantės neblogai pagauna", – tikino žvejys.
Žvejai kelia versiją, jog stintoms Skirvytė ir Atmata yra gerokai per seklios.
"Sako, jog Skirvytėje, arčiau marių, neblogai gaudo vyrai. Tik bėda ta, kad Rusijos pusėje Skirvytėje gaudo 21 žvejų grandis. Kažkoks kosmosas. Žvejų ten kaip bebrų pilna, ant kiekvieno kupsto", – pastebėjo K.Kėrys.
Esą rusai sukruto gaudyti stintas, kurių kainos šoktelėjo į viršų didžiuosiuose Rusijos miestuose – Maskvoje ir Sankt Peterburge.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
"Sako, po 10 eurų už kilogramą jų sostinėje galima stintas parduoti. Anksčiau žemupyje ir mūsų sugautas stintas supirkinėdavo viena Talino įmonė. Jas gabendavo į Sankt Peterburgą ir Maskvą. Tačiau verslo ryšiai su Rusija nutraukti. Kam nori, tam dabar jas parduok", – apgailestavo žvejys.
Laimikiai nedžiugina
Lietuvos pusėje stintų žvejyba dar tik prasidėjo. Vieni žvejai socialiniuose tinkluose gyrėsi, jog pagavo 3,5 tonos stintų. Klausiantiesiems atsakė, jog už kilogramą prašo vos 1,5 euro.
"Nežinau, kur jie gaudė, nes Nemune niekas tokiais kiekiais iš viso negaudo. Vieni žvejai praeitą naktį toną žuvų pagavo. Mums pavyko gal tik vos 100 kilogramų. Kol stintų nėra, dar gali uždirbti, o kai gausesni kibimai, tada jau kaina krenta. Kitą kartą vos 60 centų gali gauti už kilogramą", – pasakojo K.Kėrys.
Vyras tikino, jog viliasi, kad tikrasis stintmetis prasidės po kelių dienų.
"Pernai mes stintmetį pradėjome kovo 30 d. Tą dieną jį ir baigėme. Per vieną dieną pagavome 14 tonų, o kitą dieną vis mažiau ir mažiau, po kelių dienų stintos baigėsi. Stinta ne bulvė, į rūsį jos nepadėsi", – pažymėjo žvejys.
K.Kėrys akcentavo, jog stintų nematyti gal ir dėl to, kad upių vagos labai seklios.
"Mariose vaga eina Nidos kranto puse. Ten srovė – oho, kaip jūroje. Veikiausiai jos juda ta puse", – spėjo žvejys.
Žvejai mėgėjai pastaruoju metu stintų pagaudavo ir Minijoje.
"Atrodo, jog jos lyg būriuojasi mariose ir lyg laukia kažko. Tačiau, kai prasideda stintmetis, jokių kitų žuvų nepagausi. Juk tuo metu, kai upėmis juda stintos, visos kitos žuvys dingsta. Jos – kaip skėriai", – pastebėjo K.Kėrys.
Lietuvos upėse – seklu
Jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė pritarė rusniškiams žvejams – stintų elgesį sunku nuspėti.
Stinta – įnoringa žuvis. Kaip ir moterys.
"Stinta – įnoringa žuvis. Kaip ir moterys. Problema ta, jog dalis stintų tiesiog nepasuka į žemupį Skirvyte ir Atmata. Jos ieško gėlo vandens, o jį randa toliau mariose aptikusios Matrosovkos upę, lietuviškai Gilija vadinamą. Tai rimtai platintas laivybos kanalas, kuriuo į marias patenka dideli kiekiai gėlo vandens. Štai ir atsakymas. Esu tai girdėjęs ir iš vietinių žvejų. Matrosovka yra Nemuno šaka, ji su Nemunu susijungia aukščiau Lazdėnų. Va, ja ir nukeliauja didžioji dalis stintų", – aiškino specialistas.
Šia per Kaliningrado sritį tekančia Matrosovka esą naudojasi ir kitų rūšių žuvys.
"Vėgėlės taip pat ten vasaromis pasitraukia. Jau keleri metai pastebima, jog stintos taip pat renkasi šį kelią. Mūsų upės užakusios ir yra per seklios", – situaciją paaiškino biologas.
R.Dailidė pastebėjo, jog jau kelerius metus iš eilės mažėja ne tik pačių suaugusių stintų sugavimai, bet ir mailiaus kiekiai.
"O juo minta visos kitos plėšrios žuvys – starkiai, ešeriai, unguriai ir net karšiai. Tai reiškia, kad mažės ir šių žuvų, ne tik stintų, populiacija. Mokslininkai aiškina, jog stintų populiacija atsistatė, bet aš matau, kad mailiaus kiekiai mažėja jau trečius metus", – pastebėjo R.Dailidė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šimtai spalvingų inkilų ir pražydę narcizai: Velykas Pakruojo dvaras pasitinka pavasariškai
Staiga atšilus orams, Lietuvos metų turizmo objektu ne vienerius metus pripažįstamame Pakruojo dvare jau vis labiau džiugina pirmosios pavasario gėlės – žibutės, krokai ir gausa narcizų, o jų grožį dar papildo ir šimtai spalving...
-
Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį į kovų lizdus jų perėjimo laikotarpiu2
Padaugėjo pranešimų dėl neteisėto kovų lizdų perkėlimo, todėl Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d., kai šie paukščiai peri ir augina jauniklius, draudžiama perkelti, ardyti ar ...
-
Seniausias medis pasaulyje: tiksli pušies augimo vieta slepiama1
Gajoji pušis (viena brislekono pušų rūšių), pavadinta biblinio personažo Metušelacho, gyvenusio 969 metais, vardu, yra seniausias medis Žemėje, rašo „IFLScience“. ...
-
Nelegalaus sąvartyno Vilniaus rajone žala gamtai – 104 mln. eurų4
Beveik 104 mln. eurų – tokia suma aplinkosaugininkai įvertino aplinkai padarytą žalą netoli Vilniaus. Tai didžiausia iki šiol nustatyta suma už aplinkosauginį pažeidimą. Tokią žalą galimai padarė vienas Vilniaus rajono gyventojas. Ty...
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...